Inga Vidugirytė (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2016.7.3
Straipsnyje remiamasi W. J. T. Mitchello mintimi, kad XIX a. peizažas tapo medija, transliuojanti imperinę ir kolonijinę ideologiją. Šią žanro interpretaciją papildo prielaida, kad peizažas taip pat perteikia romantišką tautos santykio su gyvenama žeme sampratą.
Tyrime daugiausia dėmesio skiriama prielaidai, kad geografija yra vizualinė disciplina, kurioje žinioms apie Žemę perteikti naudojami žemėlapiai ir peizažų aprašymai. Todėl ją galima nagrinėti vizualiosios kultūros studijų srityje. Kita vertus, literatūrinio peizažo analizei taip pat galima taikyti vizualinio tyrimo priemones. Šiame straipsnyje vizualumo tyrimų pasiūlyti įrankiai – stebėtojo, jo technikų, žiūros režimų sąvokos – taikomi Gogolio literatūrinių peizažų analizei. Šios sąvokos leido atskleisti, kaip Gogolio domėjimasis geografija leido jam suformuoti iš žemėlapių pasiskolintą kartografinį žiūros režimą, perkeltą į jo literatūrinius peizažus. Kūrinyje „Baisus kerštas“ Gogolis panaudojo du kartografinius vaizdus, Karlo Ritterio 1806 m. sudarytą bareljefinį Europos žemėlapį ir prancūzų inžinieriaus Guillaumeʼo Levasseuro de Beauplano XVII a. pirmoje pusėje sudarytą Ukrainos žemėlapį. Alexanderis von Humboldtas geografinio peizažo žanrą įtvirtino savo 1808 m. traktate „Gamtos vaizdai“.
Straipsnyje publikuojamos iliustracijos yra meninio tyrimo eksperimentas, kurio metu pasitelkus vaizdines priemones sprendžiami praktiniai ir teoriniai literatūros analizės klausimai. Iliustracijas sukūrė profesionalus grafikas Giedrius Jonaitis, kuriam buvo pavesta kuo tiksliau perteikti Gogolio peizažų aprašymus. Šio vizualinio tyrimo tikslas buvo patikrinti hipotezę apie Gogolio naudotus vaizdinius šaltinius ir išsiaiškinti ar įmanoma vaizdinėmis priemonėmis atkurti Gogolio kūrinyje aprašytą geografinės vaizduotės procesą, kuris reiškia, kad žiūrint į tam tikrą tašką žemėlapyje ir klausantis žodinio vietovės aprašymo galima „pamatyti“, kaip iš stebimo taško išaugo ir susiformavo visas peizažas.
Reikšminiai žodžiai: W. J. T. Mitchellas, Nikolajus Gogolis, geografija, žemėlapiai, Alexanderis von Humboldtas