Natalija Arlauskaitė (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2014.6.6
Sovietiniai žiaurumų ir represijų archyvai jų sudarymo metu nebuvo skirti visuomenės peržiūrai. Kai jų pirminis statusas panaikinamas, negalima klausti, ką reiškia skaityti šiuos archyvus ir padaryti juos matomus. Ką reiškia žiūrėti į juos ir kaip galima elgtis su archyvo vizualumu? Straipsnyje nagrinėjama antroji dailininko Kęstučio Grigaliūno projekto „Apie meilę“ knyga. Šią knygą sudaro 130 šilkografijos atspaudų rinkinys – medžiaga iš 130 politinio persekiojimo aukų, nužudytų 1944–1947 m. Tuskulėnų dvare Vilniuje, bylų. Straipsnio tikslas – parodyti, kaip žiaurumų archyvo vizualizavimas, pats vaizdo režimas ir jo keitimas prisideda prie archyvo subversijos ir naujos istorinės atminties tvarkos kūrimo. Toks de- ir rearchyvavimas remiasi fotografijos atvaizdo, kaip tarpinio etapo gaminant šilko atspaudus, „indeksine galia“. Projekte „Apie meilę“ naudojamos montavimo technikos įvairiais būdais sustiprina ir padidina indeksiškumo poveikį, papildydamos strategiją, kaip traumos archyvą paversti matomu, nors iš pradžių jis ir nebuvo eksponuojamas vizualioje aplinkoje.
Reikšminiai žodžiai: archyvas, vizualumo režimai, indeksiškumas, bylų fotografijos