2024-06-15

Intymizmas Antrojo pasaulinio karo Lietuvos dailėje (santrauka)

Giedrė Jankevičiūtė (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2012.5.14

Straipsnyje siekiama apibūdinti Antrojo pasaulinio karo metų Lietuvos dailės ypatumus, perteikiančius nacių okupacijos realijas bei vietinių civilių gyventojų nuotaikas. Dailės kūrinių interpretacija grindžiama ikonografijos studijomis, taip pat rašytinių šaltinių (kritikos straipsnių, laiškų, dienoraščių, atsiminimų) informacija.

Straipsnio teiginiai remiasi išplėsta intymizmo samprata, padedančia apjungti į vieningą grupę skirtingų autorių ir skirtingos stilistikos karo metų dailės pavyzdžius. Tai kūriniai, pasižymintys klasikinio intymizmo ypatumais: nedideli formatai, interjero scenos arba dailininkų artimųjų, bičiulių atvaizdai, turtinga, tačiau subtili, prislopinta spalvų gama, rami nuotaika, paveikslo erdvė pabrėžtinai atribota nuo žiūrovo erdvės. Karo metų dailės pavyzdžiai retai pasižymi Nabis grupei priklausiusių intymizmo atstovų kūrybai būdingu rafinuotu estetizmu; karo kasdienybės žymės, skurdžios buities ženklai paprastai nustelbia tapybos grožį. Žvelgiant į karo metais sukurtą dailę pro intymizmo prizmę, matyti, kad eilinis kasdieninis namų gyvenimas ir jo veikėjai įgijo išskirtinę reikšmę kaip vaizdavimo objektas. Paveikslai, įprasminantys banalybę, atveriantys jos vertę ir grožį, padėjo kabintis į gyvenimą ir dailininkams, ir jų publikai. Antrojo pasaulinio karo metų intymizmas – dailė, kilusi iš uždaro gyvenimo ir skirta uždaram vartojimui. Su prancūzų tapybos kryptimi ją sieja tik nuotaikos bei vaizdo intymumas ir atitinkama žanrinė struktūra: portretas, interjero scena, natiurmortas, kamerinis peizažas.

Amžininkai šių kūrinių nepirko. Matyt, jiems tokie paveikslai atrodė ne tik pernelyg asmeniški, bet ir per mažai dekoratyvūs, kad atliktų karo metais itin vertintą psichoterapinę funkciją. Šiandien jie įgyja kitą prasmę. Neturėdami jokių vidinių barjerų, galime vertinti jų estetines savybes ir ieškoti juose epochos pėdsakų. Beje, karo skurdą ir nepriteklius išduoda ir tų kūrinių medžiaga, kas dabar vėlgi tampa savotišku kuriozu. Spalviškai turtingas dažų sluoksnis neretai slepia kiek išsibangavusios faneros lakštą, ne pačios geriausios kokybės kartoną arba net vaškuotę, naudotą virtuvės stalui pridengti. Straipsnio pabaigoje daroma išvada, kad intymizmo bruožų turinti dailė yra labiausiai intriguojanti, autentiškiausiai karo metų tikrovę perteikianti Lietuvos XX a. vidurio dailės paveldo dalis.

Reikšminiai žodžiai: interjero tapyba, nacių okupacija, portretinė tapyba, prancūzų tapyba