Elena Kulchinskaya (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2012.5.5
1914 m. rugpjūčio 1 d. Rusija įsijungė į Pirmąjį pasaulinį karą, žiauresnį ir destruktyvesnį už bet kokį kitą karą žmonijos istorijoje. Institucinė praeities paminklų apsaugos sistema Rusijoje buvo išvystyta iki karo pradžios, o istorinių ir architektūrinių paminklų apsauga jau buvo tapusi viešų diskusijų objektu. Svarbus įvykis, rodęs visuomenės dėmesį paminklų apsaugai, buvo Meno ir praeities paminklų gynimo ir apsaugos draugija, įkurta Peterburge 1909 m., kurioje pagrindinį vaidmenį vaidino iškilios rusų meno ir kultūros asmenybės. Draugija buvo visuomeninė ir nepriklausoma, dažnai oponavo valstybinėms paminklų apsaugos institucijoms.
Nors 1907 m. priimta tarptautinė Hagos konvencija 57 straipsniu draudė istorijos paminklų, bei meno ir mokslo kūrinių griovimą ir žalojimą, Pirmojo pasaulinio karo metais šis straipsnis buvo sulaužytas. Visą pasaulį šiurpino Reimso, vėliau Belgijos miestų bei Venecijos bombardavimas. Rusijoje 1915 m. buvo įkurta speciali Komisija, skirta karo metais nukentėjusių architektūros paminklų tyrimams.
Ypatingą vaidmenį karo metais suvaidino Peterburge (vėliau Petrograde) leistas žurnalas Старые годы – „mėnesinis leidinys kultūros ir praeities mylėtojams“. Jis buvo leidžiamas nuo 1907 iki 1916 metų. Nuo pat įkūrimo leidinys formavo naują visuomenės požiūrį į praeities paminklus. Karo metais žurnalas spausdino nuolatinę skiltį „Karo atspindėjimas“ („veidrodinis atspindys“ ir „atrėmimas“). Žurnalas pranešdavo apie meninių vertybių praradimus Rytų ir Vakarų frontuose. Žurnalo įkūrėjai ir tekstų autoriai buvo Meno ir praeities paminklų gynimo ir apsaugos draugijos nariai. Įstabios asmenybės, rašusios įstabius straipsnius – netrukus visas jas nušlavė baisi Rusijos revoliucijos banga.
Reikšminiai žodžiai: meno vertybės, paveldas, Hagos konvencija, Peterburgas, draugija