Jindřich Vybiral (PDF)
https://doi.org/10.53631/MIS/2023.14.3
Vadinamasis čekų kubizmas yra viena patraukliausių Vidurio Europos architektūros istoriografijos temų, tačiau vos keli tyrinėtojai yra kėlę klausimą, o kas gi iš tiesų yra kubistiška čekų „kubistinėje“ architektūroje. Nors šio reiškinio ideologinis pagrindas glūdi vokiškoje, psichologiškai orientuotoje meno teorijoje, platesnė profesinė bendruomenė jį suvokia kaip atsaką į to meto Prancūzijos meno procesus. Straipsnyje analizuojama čekų architektūrinio „kubizmo“ sąvoka, atskleidžiama jos genezė ir aiškinama šios menotyrinės etiketės funkcija. Terminas „kubizmas“ kaip architektūros kūrinių klasifikavimo sąvoka Čekijos kritikos diskurse pradėta vartoti tik po to, kai konkurencinėje kovoje dėl meninio pripažinimo monopolio kanoniniu tapo Emilio Fillos ir Vincento Kramářo propaguojamas modernybės konceptas. Sąvoka „kubizmas“ išreiškė čekų modernizmo orientaciją į Paryžių, kuris Fillos ir Kramářo požiūriu buvo vienintelis teisėtas šio judėjimo centras. Pasirinkta etiketė neutralizavo prieštaringus, antiracionalistinius ar net antimodernistinius Pavelo Janáko grupės programos teiginius, taip pat iš vokiečių teorijos atėjusius jos elementus. Tokiu būdu autonomiškas ir originalus meno reiškinys, kilęs iš turtingų tarpkultūrinių susitikimų ir mainų, buvo subordinuotas vertikalios meno istorijos modeliui ir redukuotas iki difuzijos, t. y. prancūzų meno recepcijos, produkto.
Reikšminiai žodžiai: modernioji architektūra, kubizmas, ekspresionizmas, vokiškoji meno teorija, cirkuliacija, mainai, klasifikavimo sąvokos