2022-09-21

Atmintinė

Atmintinė leidinio „Meno istorijos studijos“ autoriams

I. Publikacijos struktūra

1) Straipsnio pavadinimas; 2) vardas, pavardė, atstovaujama institucija, el. pašto adresas; 3) anotacija lietuvių kalba (300–700 spaudos ženklų); 4) reikšminiai žodžiai; 5) pagrindinis tekstas ir išvados; 6) publikuotų šaltinių sąrašas; 7) naudotos literatūros sąrašas; 8) straipsnio pavadinimas, santrauka (1700–3500 spaudos ženklų) ir reikšminiai žodžiai anglų kalba; 9) iliustracijų sąrašas.

II. Reikalavimai rankraščio parengimui ir pateikimui

„Meno istorijos studijose“ skelbiami originalūs, iki tol nepublikuoti mokslo straipsniai. Prašome juose suformuluoti tyrimų tikslą, nurodyti uždavinius, įvardyti objektą, metodą, aptarti nagrinėjamos problemos ištirtumą.

Straipsnio apimtis – 0,5 – 1,5 autorinio lanko (1 autorinis lankas – 40 000 spaudos ženklų su tarpais ir išnašomis), iliustracijų – iki 20 vnt. Dėl didesnės straipsnio apimties ir iliustracijų skaičiaus autorius iš anksto turėtų susisiekti su redkolegija.

Tekstai ir jų priedai priimami el. paštu. Straipsniai turėtų būti parengti Microsoft Windows operacine sistema ar su ja suderinamomis programomis. Failai gali būti pateikti *.doc, *.docx, *.rtf, *.xls formatais. Tekstas rengiamas pagal lietuviškus rašmenų kodavimo standartus, kuriuos palaiko Microsoft Office 2000 ir vėlesnės versijos, 12 punktų Times New Roman šriftu 1,5 eilutės intervalu. Visų struktūrinių dalių (skyrių) pavadinimai rašomi 12 pt, Bold šriftu. Lygiuojama prie kairiojo skilties krašto. Skyrių pavadinimai nuo teksto atskiriami 1,5 eilutės intervalu.

Lentelės turi būti įterptos tekste po nuorodų į jas, pasibaigus pastraipai, tačiau negali būti spausdinamos po išvadų. Lentelėse lietuviškas tekstas rašomas – 12 pt, Normal šriftu. Lentelės nuo teksto atskiriamos 1,5 eilutės intervalu.

III. „Meno istorijos studijose“ taikoma citavimo, rašybos ir nuorodų pateikimo tvarka

Tekste pirmą kartą minimi asmenvardžiai netrumpinami, toliau rašoma pavardė. Istorinių asmenybių (šventųjų, karalių, imperatorių, kunigaikščių, popiežių, kardinolų, arkivyskupų, vyskupų ir t.t.), dievų vardai tradiciškai rašomi lietuviškai. Pirmą kartą minint istorinę asmenybę rekomenduojama skliausteliuose pateikti jos gyvenimo metus (jei žinoma). Pavyzdžiui: Vytautas Kairiūkštis (1890-1961).

Lotyniškais rašmenimis užrašomi vardai ir pavardės tekste minimi autentiška jų forma, tik adaptuojant (rašomi su lietuviška galūne) ir linksniuojant pagal lietuvių kalbos taisykles. Kirilica ir kitais ne lotyniško pagrindo rašmenimis rašomi asmenvardžiai tekste transliteruojami į lotynišką alfabetą pagal Lietuvių kalbos komisijos patvirtintas taisykles. Išnašose, publikuotų šaltinių ir naudotos literatūros sąrašuose autorių pavardės rašomos autentiška forma.

Pasaulio vietovardžiai rašomi taip, kaip nurodyta VLKK pasvetainėje „Pasaulio vietovardžiai“ http://pasaulio-vardai.vlkk.lt. Vietovardžiai, kurių nėra nurodytame žodyne, gramatinami (pridedamos lietuviškos reikiamo linksnio galūnės), o nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų vietovardžiai transkribuojami pagal Lietuvių kalbos komisijos patvirtintas taisykles.

Metai rašomi arabiškais skaitmenimis ir santrumpa, pvz., 1999 m. Dešimtmečiai rašomi arabiškais skaitmenimis ir santrumpa, pvz., 5 deš. Amžiai rašomi romėniškais skaitmenimis ir santrumpa, pvz., XVII a. Amžių ketvirčiai – taip pat rašomi romėniškais skaitmenimis, pvz., XIX a. IV ketvirtis. Tarp arabiškų ir romėniškų skaitmenų rašomas ilgasis brūkšnys be tarpelių, pvz., 1831–1863 m. ar XVII–XVIII a.

Šaltinio ar kito autoriaus teksto citata skiriama tik kabutėmis: „…“. Citatas kitomis kalbomis tekste rekomenduojama pateikti išverstas į lietuvių kalbą. Prireikus citatos pateikiamos ir originalo kalbomis išnašose. Trijų ir daugiau eilučių citata keliama į atskirą pastraipą. Citatų kupiūros žymimos laužtiniais skliaustais […]. Tokiuose skliaustuose rašomi ir publikacijos autoriaus intarpai į cituojamą tekstą, pavyzdžiui: [pastaba – S. Ž.].

Šaltinių ir literatūros nuorodos, paaiškinimai, komentarai tekste pateikiami išnašose. Išnašų numeravimas ir stilius – automatinis, jos pateikiamos puslapio pabaigoje, 1 eilutės intervalu, 10 punktų dydžiu. Po komentaro išnašoje knygų, straipsnių, archyvinių dokumentų nuoroda pateikiama skliaustuose, pvz.: Lietuvos TSR kompozitorių sąjungos namai ir koncertų salė Vilniuje, projektas, 1960. (Vilniaus regioninis valstybės archyvas, f. 1036, ap. 11, b. 228, l. 2.).

Nuorodose pateikiamos tik bibliografinių aprašų santrumpos: rašoma autoriaus pavardė, publikacijos metai ir cituojami puslapiai, pavyzdžiui:

Grigoravičienė (2017), 104.

Černiauskaitė (2012), 53.

Brzezina (1998), 37–38.

Cituojant tekstą, kurio autorius neįvardytas, pateikiama pavadinimo arba leidinio santrumpa, metai ir puslapiai. Pavyzdžiui:

Miesto taryba (1939), 3.

Žaislams gaminti konkurso taisyklės (1931), 25.

Dailės žodynas (1999), 78.

Nuorodose rankraštiniai dokumentai aprašomi tokia seka, skiriant kableliais: dokumento pavadinimas, jo sukūrimo data, saugojimo vieta (rašoma įprasta archyvo ar bibliotekos santrumpa), tiksli signatūra. Pavyzdžiui:

Minsko parapinės bažnyčios vizitacijos aktas, 1830 m., LVIA, f. 694, ap. 1, b. 4097, l. 2.

Vladislovas Tiškevičius Liucijonui Uziemblai iš Milano, 1914 11 13, LMAVB RS, f. 151, b. 238, l. 11.

Saugojimo institucijos pavadinimas rašomas originalo kalba, jei toliau kartojamas, skliaustuose nurodoma originalaus pavadinimo santrumpa lotyniškomis raidėmis. Pavyzdžiui:

Museum Fünf Kontinente (toliau – MFK), inv. Nr. 08-171.

Cituojant literatūroje ar šaltiniuose nurodytą lentelių, priedų, iliustracijų ir kitokią informaciją, pateikiama bibliografinio aprašo santrumpa su konkrečia nuoroda. Pavyzdžiui:

Andriušytė-Žukienė (2007), 104, il. 75.

Katalog zabytków sztuki, il. 53.

Nuorodose iš eilės pasikartojanti pozicija išnašoje žymima Ibid. Pavyzdžiui:

Brzezina (1998), 37–38.

Ibid.

Ibid., 39.

Jei nuorodose iš eilės pasikartoja to paties autoriaus pavardė, tačiau skirtingos jo publikacijos, rašoma autoriaus pavardė, metai ir cituojami puslapiai. Pavyzdžiui:

Matušakaitė (1998), 34.

Matušakaitė (2007), 184.

IV. Publikuotų šaltinių ir literatūros sąrašai

Sudaromi abėcėlės tvarka ir pateikiami straipsnio gale. Pirmas – publikuotų šaltinių sąrašas, po to – atskiras naudotos literatūros sąrašas. Bibliografinių aprašų pavyzdžiai:

Šaltinio publikacija, katalogas, žodynas

Mulevičiūtė Jolita ir kt. (sud.), Dailės žodynas, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999.

Rapetti Rodolphe (ed.), Van Gogh to Kandinsky: Symbolist Landscape in Europe 1880-1910, Edinburgh: National Galleries of Scotland, 2012.

Jankevičiūtė Giedrė (sud.), Teodoras Kazimieras Valaitis. 1934–1974, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla. 2014.

Brzezina Maria (oprac.), Hieronima Floriana Radziwiłła diariusze i pisma różne, Warszawa: Wydawnictwo Energeia, 1998.

Žaislams gaminti konkurso taisyklės, Ūkininko patarėjas, 1931, Nr. 1 (1931 01 10), p. 25.

Monografija

Mulevičiūtė Jolita, Besotis žvilgsnis: Lietuvos dailė ir vizualioji kultūra, 1865-1914, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012.

Haries Meirion, Haries Susie, The War Artists. British Official War Artists of The Twentieth Century, London: M. Joseph, Imperial War Museum, the Tate Gallery, 1983.

Straipsnis knygoje, periodiniame leidinyje, internete

Černiauskaitė Neringa, Žodis ir vaizdas šiuolaikiniame mene, Baltos lankos, 2012, Nr. 36, p. 44–81.

Jankevičiūtė Giedrė, Laučkaitė Laima, Expressionism in Lithuania: from German artistic import to National Art, The Routledge Companion to Expressionism in a Transnational Context, ed. Isabel Wünsche, Routledge, 2018, p. 134–157.

Jovaiša Liudas, Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios istorija, LSD, t. II: Šiaulių vyskupija, d. 1: Joniškio dekanatas, kn. 1: Balkaičiai–Joniškis, sud. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, Dalia Vasiliūnienė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011, p. 242–260.

Miesto taryba vis ginčijas dėl rotušės vietos, XX amžius, 1939 01 27.

Dixon Paul, Scripting the Peace Process: Choreography and Theatrical Skills, Performing the Northern Ireland Peace Process, Cham, Springer International Publishing, 2018, p. 129–147.

Sauerbier Samson Dietrich, Zwischen Kunst und Literatur: Übersicht über Text/Bild-Beziehungen, Kunstforum international, Bd. 37, 1980, www.kunstforum.de/Online-Archiv.

IV. Iliustracijos

Iliustracijos turi būti geros kokybės, tinkami reprodukuoti, pateikiamos *.jpg, *.tif formatais, rezoliucija ne mažesnė nei 300 dpi. Autorius privalo redakcinei kolegijai kartu su iliustracijomis pateikti leidimus jas publikuoti (neterminuotai) žurnale ir žurnalo elektroninėje versijoje. Dėl neteisėto iliustracijų naudojimo ar pažeistų kitų autorinių teisių, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, teisinę atsakomybę visiškai prisiima autorius, pateikęs iliustracijas savo tekstui.

Iliustracijas numeruojamos arabiškais skaitmenimis, jas reikia sieti su straipsnio tekstu ir jame nurodyti skliaustuose numeruojant eilės tvarka, pvz.: (4 pav.) ar (2–5 pav.).

Iliustracijų sąrašas pateikiamas atskirai straipsnio gale. Kiekvienoje pozicijoje pateikiamų duomenų apimtis gali įvairuoti,  tačiau nurodomi duomenys turi būti dėstomi tokia tvarka ir seka.

Vizualinio meno kūriniams: autorius (jei nežinomas, nurodoma, kad nežinomas, anonimas), pavadinimas, sukūrimo metai, technika, matmenys, saugojimo vieta arba vaizdo šaltinis, vaizdo autorius (fotografas, skenuotojas) ir/ar savininkas, vaizdo data, jei žinoma.

Architektūros objektams: pavadinimas, autorius ar autoriai, data, vieta, vaizdo autorius arba savininkas. Pavyzdžiui:

  1. Anthony Caro. Vienas ankstyvas rytas. 1 Dažytas plienas, 289x619x333. Tate Gallery, Londonas.
  2. Mariana Veriovkina. Kelias. 1907. Tempera ant popieriaus ir kartono, 69×105. Museo Comunale d’Arte Moderna, Ascona.
  3. Jonas Mackevičius. Švč. Mergelė Marija. XX a. 4 deš. Drobė, aliejus. Kauno Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia. Aloyzo Petrašiūno nuotrauka, 2016.
  4. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Mažeikių bažnyčios altoriaus projektas. Kaunas, 1936 04 15. Lietuvos literatūros ir meno archyvas, 81, ap. 1, b. 690, l. 4.
  5. Vytautas Košuba. Mokslas. Iš: Tautos mokykla, 1934, No. 24.