Andrzej Szczerski (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2004.1.12
Žemaitis Stanislovas Vitkevičius (1851–1915) Zakopanės stilių pradėjo plėtoti apie 1890 m. Šis stilius ne tik architektūros bei dailiųjų amatų atnaujinimo bandymas, bet ir savitos lenkų tautinės dvasios įrodymas, balsas, palaikantis politinės nepriklausomybės siekimą. Kartu su akivaizdžiu lenkiškumu Zakopanės stilius turėjo tapti nacionalinio stiliaus ekvivalentu visai jogailaitiškajai visuomenei. Vitkevičius Lietuvoje suprojektavo Saldutiškio geležinkelio stotį (1899), kurhauzą Palangoje (1902) ir galbūt prisidėjo prie dvaro projektavimo Trakų rajone. Zakopanės stiliaus ekspansiją įgalino architektūros ir etnografijos tyrimai, kurie stengėsi įrodyti Vitkevičiaus tezę, kad Zakopanės stilius iki XIV a. viešpatavo visoje Respublikos teritorijoje. Be to, tyrimus skatino nacionalinio stiliaus paieškos. Vitkevičiaus vertinimu, Saldutiškio geležinkelio stotis buvo paminklas, siekiant išsaugoti jogailaitiškos Respublikos žemių civilizacijos bendrumą.
Reikšminiai žodžiai: Stanislovas Vitkevičius, tautinė dvasia, architektūra, jogailaitiška visuomenė, Saldutiškio geležinkelio stotis