Andrzej Romanowski (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2004.1.2
XIX a. devinto–dešimto dešimtmečių sandūroje Varšuvoje modernistinis kultūros modelis atsirado anksčiau nei pirmieji modernistiniai literatūriniai bandymai. Lenkų kultūros arba lietuvių, besireiškusių lenkų kalba, vietą Vilniuje tuomet užėmė rusų kultūra. Nors Lietuvos lenkų priešiškumą rusų kultūrai skatino katalikiškų bažnyčių vertimas cerkvėmis bei paminklų rusų veikėjams statymas, Lietuvoje būta ir vietos visuomenės bei rusų ateivių simbiozės. Tai aiškintina Sankt Peterburgo trauka ir išskirtine rusų kultūros pritraukiančia jėga jau XVIII a. Lietuvoje. Be to, 1886-1890 m. Vilniuje negyveno nė vienas lenkų rašytojas. Lietuvių kalba kurtos literatūros prieš 1905 m. Vilniuje irgi nebuvo. Todėl pirmosios naujojo meno kregždutės buvo Vilniuje vyravusioje rusiškoje kultūroje – rusiškame miesto teatre. Vėliau naujovių atsirado ir vilnietiškoje literatūroje. Tuo pat metu atsirado ir naujų akcentų vilnietiškoje tapyboje, kurią kūrė dailininkai atvykę iš Lenkijos ir ten įgiję išsilavinimą dailės srityje. Paradoksas, kad rusų ateivių kultūra paruošė dirvą modernizmo atėjimui į Vilnių.
Reikšminiai žodžiai: kultūrinis modernizmas, literatūra, tapyba, rusų kultūra, Lietuva