Giedrė Jankevičiūtė (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2004.1.9
Lietuvos teritorija XX a. pradžioje buvo Rusijos imperijos Šiaurės vakarų kraštas. Lietuvių kilmės autoriai didžiąja dalimi buvo veikiami kultūros procesų, su kuriais betarpiškai susidūrė gyvendami Rusijoje arba Austrijai priklausiusioje Lenkijos dalyje. Vidurio Europa bei jos rytinis pakraštys, įkvėpimo ieškojo kaimo meistrų kūryboje. Tai turėjo didžiulę reikšmę tautinio išsivadavimo epochoje. Lietuvoje, sekant Rusijos, Lenkijos, Latvijos, kitų kultūriškai bei geografiškai artimų šalių pavyzdžiu, nuo XX a. pradžios intensyviai plėtojosi tradicinių kaimo amatų pavyzdžių tyrinėjimo, rinkimo, populiarinimo judėjimas. Vienas pavyzdžių – lietuviškų kryžių tyrinėjimas, kaupimas bei populiarinimas, sudaręs pagrindą kryždirbystės atgaivinimui bei šio motyvo paplitimui dailės kūriniuose. Dėl specifinių Lietuvos kultūros sąlygų taikomosios dailės bei dailiųjų amatų ugdymo judėjimas XX a. pradžioje neįgijo platesnio masto bei ryškesnių formų, tačiau jis esmingai paveikė atskirų autorių kūrybą. Meno ir amatų sąjūdžio idėjos rado atgarsį Lietuvoje jau XIX a., tačiau lietuvių kilmės dailininkų kūryboje pasireiškė tik XX a. pradžioje. Meno ir amatų sąjūdžio įtaka suformavo universalaus dailininko, pajėgaus dirbti keliose kūrybos srityse, tipą, kuris buvo ypač populiarus ketvirtame ir penktame dešimtmetyje.
Reikšminiai žodžiai: kaimo meistrai, Šiaurės vakarų kraštas, tradiciniai kaimo amatai, kryždirbystė