Rasa Andriušytė-Žukienė (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2004.1.10
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos kelio pradžia sutapo su intensyvia meno kaita XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lenkijoje, kur tuo metu aktyviai reiškėsi simbolistinis Jaunosios Lenkijos (Młoda Polska) sąjūdis. Literatų ir dailininkų sambūris Jaunoji Lenkija, tapę lenkų simbolistinio (modernistinio) meno centru, savo idėjomis veikė ir atskiras asmenybes, ir kitų kultūros centrų Lvivo, Varšuvos, Vilniaus meninį gyvenimą. Lenkijoje apie dešimt metų su pertraukomis (1894–1906) gyvenusį ir Varšuvos dailės mokyklos gyvenime aktyviai dalyvavusį Čiurlionį taip pat veikė to meto idėjos. Jaunosios Lenkijos judėjimas turėjo nemažai reikšmės Čiurlionio asmenybės brendimui. Čiurlionis iš dalies buvo persiėmęs to meto intelektualams būdingomis mintimis. Jo filosofiniai interesai, estetiniai susižavėjimai yra artimi Jaunosios Lenkijos literatų, kritikų tiek Chimeros žurnale, tiek privačiuose salonuose, dailininkų dirbtuvėse pasakytoms mintims. Išanalizavus jo laiškus ir literatūrinę kūrybą galima teigti, kad lietuvių menininkas nebuvo nuoseklus Jaunosios Lenkijos idėjų išpažinėjas. Laiškuose Čiurlionis nepritaria Jaunosios Lenkijos lyderio propaguojamam individualizmui bei autoanalizei. Jo mąstysenoje reiškėsi ir jaunalenkiškos etinės bei kultūrinės idėjos, ir joms priešingos pozityvistinės nuostatos.
Reikšminiai žodžiai: simbolizmas, Varšuvos dailės mokyklos, dailininkai, literatūra, filosofiniai interesai