Anna Baranowa (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2004.1.11
Peizažinėje tapyboje XX a. pradžioje buvo atmestos griežtos akademinės tapybos taisyklės varžę menininko išraiškos laisvę. Bendraamžiai dailininkai Wojciechas Weissas ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė 1875 metais. Weisso drobė „Vakaro spindulys“ ir Čiurlionio „Miško muzika“ priklauso miško ikonografijos temai. Tuo metu pasirodė daug kūrinių, vaizduojančių mišką kaip pasikartojančių, supaprastintų elementų struktūrą. Abiejuose paveiksluose yra ikonografinis plaštakos, braukiančios per medžių stygas kaip per arfą motyvas. Paveikslas „Vakaro spindulys“ sukurtas kai dailininkui buvo vos 23 metai. Tuo metu muzikalumas Weissui buvo pagrindinė jo tapybos problema. Sukurtas kūrinys vertintas kaip reprezentacinis XIX–XX a. sandūros ekspresionistinio peizažo pavyzdys. Čiurlionis „Miško muziką“ nutapė jau būdamas susiformavusiu kompozitoriumi, sukūręs pirmąsias simfonines poemas ir pradedantis tapytojas. Tuo tarpu Čiurlionis vystė savąją viziją tarp tapybos ir muzikos su jam būdingu maksimalizmu, vis labiau toldamas nuo muzikinės kūrybos ir vis daugiau tapydamas. Jo kūryba išaugo iš simbolizmo, atsirėmė į ekspresionizmą, pripažįstama abstrakcionizmo ir siurrealizmo pradininke.
Reikšminiai žodžiai: tapytojai, miško ikonografija, paveikslai „Vakaro spindulys“ ir Miško muzika“, ekspresionizmas