Aleksandra Giełdoń-Paszek (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2004.1.6
Ruščico peizažinės kūrybos laikotarpyje išskiriami šie etapai: dailininko studijos Sankt Peterburgo dailės akademijoje 1892–1897 m., intensyvi savarankiška raida Bohdanove 1897–1904 m., dėstymas Varšuvoje 1904–1907 m. bei Krokuvoje 1907–1908 m. ir Vilniaus universiteto Dailės fakulteto koncepcijos sukūrimas 1919 m. Savo karjeros dirva dailininkas laikė Sankt Peterburgą ir rusų dailininkus. Simbolizmas ir realizmas buvo savarankiškos dailininko karjeros išeities taškas. Bohdanove Ruščicas pamažu išsivadavo nuo Sankt Peterburgo studijų įtakos. Pirmasis Ruščico susitikimas su Krokuvos „Sztuka“ menine aplinka įvyko 1900 m. Ruščico kūryboje po 1900 m. stiprėjo temos simboliškumas, pasireiškiantis peizažo elementų deformacija. Nuo 1904 m. Varšuvoje jis buvo tapybos profesorius įkurtoje Dailės mokykloje. Nusivylęs mokyklos programa ir Varšuvos aplinkos šališkumu, Ruščicas 1907 m. nutarė užimti Peizažo katedros vedėjo vietą Krokuvos dailės akademijoje. Tačiau „Sztuka“ nariams nepalankių recenzijų sukelti kivirčai išprovokavo garbės bylas tarp profesorių. Dailininkas nusprendė geriau pasišalinti iš mokyklos 1908 m., nei dirbti tarpusavio priešiškumo aplinkoje. Pasitenkinimą davė tik Vilniaus laikotarpis atkūrus universitetą 1919 m. Dailės fakulteto koncepcija, kurią Ruščicas sukūrė Vilniaus universitete, neabejotinai rėmėsi Sankt Peterburgo, Varšuvos, Krokuvos patirtimi.
Reikšminiai žodžiai: Sankt Peterburgas, Bohdanovas, Varšuva, Krokuva, „Sztuka“, Vilniaus universitetas