Laima Laučkaitė (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2004.1.4
Lenkų dailininkų draugijos „Sztuka“ parodą, surengtą Vilniuje 1903 m., galime laikyti pirmąja moderniojo meno paroda mieste. „Sztukos“ parodoje pristatytas naujoviškas menas buvo netikėtas iššūkis Vilniaus publikai. Dėl draudimo viešai naudoti Lietuvoje lenkų kalbą, Krokuvos dailininkų draugijos ir jų parodos pavadinimas „Sztuka“ buvo išverstas į lotynų kalbą „Ars“ ir Vilniuje išgarsėjo būtent šiuo vardu. Kaip rodo išlikę archyviniai duomenys, carinė cenzūra politiniu atžvilgiu moderniajai dailei priekaištų neturėjo, nerado joje antirusiško, anticarinio turinio. Kadangi Vilniuje iki pat 1905 m. buvo uždrausta spauda lietuvių ir lenkų kalbomis, nei lietuvių, nei lenkų meno kritikos tiesiog nebuvo. Tačiau Vilniaus liberalios krypties dienraštyje „Severno-zapdanoe slovo“ rusų kalba išspausdinta recenzija „„Ars“ paroda“. Recenzijos autorius Levas Antokolskis – žydų kilmės dailininkas, Ferdinando Ruščico bendramokslis Sankt Peterburgo dailės akademijoje. Autorius šią parodą pristatė entuziastingai, vadino ją ne tik šiuolaikiška, bet net ultranovatoriška. Kritikas dėkojo tapytojui Ruščicui, kuris surengė šią nedidelę, tačiau naujovišką parodą. „Ars“ parodos recenzija pasižymi profesionalia analize.
Reikšminiai žodžiai: draugija „Sztuka“, modernistinis menas, „Ars“, recenzija, Ferdinandas Ruščicas