Marcin Bauer (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2010.4.3
Straipsnis skirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos vaizdams keliuose XVII a. memuaruose. Daugiausia LDK memuarų ir dienoraščių sukurta per audringus XVII a. antros pusės įvykius. Aptariami kūriniai, parašyti XVII a. septinto dešimtmečio pradžioje, kovų prieš rusų antpuolį ir karinės konfederacijos laikotarpiu. Lyginama, kaip tuos pačius įvykius vertino trijų skirtingų tekstų autoriai: okupaciją patyręs dvarininkas, husarų kavaleristas ir per karą realią valstybės pareigūno valdžią praradęs ambicingas politikas. Straipsnyje pirmiausia aptariami vėlesnieji (iš dviejų išlikusių) Boguslovo Kazimiero Maskevičiaus memuarai. Jų autorius, prieš Chmelnickio sukilimą kovojusios etmono Jonušo Radvilos armijos veteranas, įsikūręs Naugarduko krašte, kaip dvarininkas žvelgė į 1660 m. įvykius – rusų okupaciją ir jos pabaigą po Pauliaus Jono Sapiegos ir Stepono Čarneckio pergalingo puolimo. Kitas aptariamas tekstas − iš Ukmergės pavieto kilusio, lauko etmono Vincento Gosevskio husarų kavalerijos būryje minėtu laikotarpiu tarnavusio Jono Vladislovo Počobuto-Odlianickio memuarai. Počobutas Odlianickis dažnai buvo pačiame vaizduojamų įvykių sūkuryje, t. y. pats dalyvavo kare su Rusija, buvo didžiausios Lietuvoje karinės konfederacijos − Pašventintos sąjungos − dalyvis. Paskutinis kūrinys – karaliaus sekretoriaus ir Vitebsko vaivados Jono Antano Chrapovickio dienoraštis. Šis tekstas skiriasi nuo ankstesniųjų tiek pasakojimo pobūdžiu, tiek struktūra − tai nuoseklus asmeninis dienoraštis. Jame XVII a. septintą dešimtmetį vaizduoja LDK politinio elito atstovas, kuris į okupaciją ir karą žvelgia tarsi iš šalies, saugioje tremtyje, toli nuo priešo užimtų paveldėtų dvarų.
Reikšminiai žodžiai: Boguslovas Kazimieras Maskevičius, Paulius Jonas Sapiega, Steponas Čarneckis, Vincentas Gosevskis, Jonas Vladislovas Počobutas-Odlianickis, Jonas Antanas Chrapovickis