2024-07-06

Dievo Motinos Globėjos ikonų literatūriniai šaltiniai ir ikonografinė tradicija (Santrauka)

Wołodymyr Ałeksandrowycz (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2010.4.16

Kijevo Rusioje, veikiant bizantiškai tradicijai, susiformavo savita Dievo Motinos Globėjos ikonografija. Jos prototipai buvo bizantiški danguje prieš Kristų besimeldžiančios Globėjos atvaizdai. Pirmasis, Pyrohoso Dievo Motinos paveikslas, atvežtas į Kijevą iš Konstantinopolio iki XII a. vidurio. Ankstyviausias šios ikonos sekinys – Suzdalės Švč. Mergelės Marijos Gimimo soboro vakarinius vartus puošiantis Dievo Motinos Globėjos atvaizdas, sukurtas iki XII a. pabaigos.

Nuo XIII a. Dievo Motinos Globėjos ikonografiją veikė Šv. Andriejaus Pamišėlio gyvenimas. Ankstyviausia išlikusi XIII a. pabaigos – XIV a. pradžios ikona nutapyta pagal Chelme XIII a. viduryje sukurtą pirmavaizdį. Ikonos hierarchiška kompozicija remiasi bendriausiais Rytų krikščionybės tapybos principais ir seka bendrąja Dievo Motinos ikonografija. Dievo Motinos Globėjos atvaizdams priklauso XIV a. antros pusės „realistinė“ Suzdalės ikona, kurioje Dievo Motina vaizduojama Blachernos vienuolyno fone.

Dievo Motinos Globėjos ikonografijos priklausomybės nuo literatūrinių šaltinių tyrimai rodo, kad, kitaip negu manyta iki šiol, Dievo Motinos Globėjos atvaizdai pažodžiui neiliustravo šv. Andriejaus Pamišėlio vizijos, bet buvo priklausomi nuo kitų literatūrinių šaltinių bei platesnio religinio konteksto. Dievo Motinos Globėjos ikonografijoje reikšmės akcentai ilgainiui buvo perkelti nuo Dievo Motinos Globos prie Globėjos adoracijos idėjos.

Reikšminiai žodžiai: Kijevo Rusia, bizantiška tradicija, Konstantinopolis, Suzdalės Švč. Mergelės Marijos Gimimo soboras, Šv. Andriejus Pamišėlis