Viktorija Bruneizerytė-Gaidamavičienė (PDF)
https://doi.org/10.53631/MIS/2023.13.3
Straipsnyje pristatoma, kaip tarpukario laikotarpio iliustruoti žurnalai prisideda prie masinės miesto kultūros kūrimo, lyčių ir įvaizdžių skirstymo, ypač per vaizdinius ir tekstinius periodinės spaudos pokyčius. Moteris tarpukariu tampa dėmesio centru ne tik scenoje, ekrane, bet ir periodiniuose leidiniuose, kurie tarpukario miestuose pasidaro nepakeičiamais informacijos ir vaizdinių srauto šaltiniais. Visa tai susiję ir su itin vieša aktorės, kuri dažniausiai pasirodo kaip pagrindinė laikraščio puslapių herojė, asmenybe.
Kinas, mada, fotografija platino, keitė ir perkūrė to meto grožio standartus ir kūrė publicistinę viešąją rinką, kuri, panašu, paklojo pamatus ir šiuolaikybei. Straipsnyje, remiantis periodinės spaudos istorija ir konkrečiu lokaliu atveju – leidiniu „Naujas žodis“, pateikiama, kaip šie aspektai lėmė periodinės spaudos kaitą. Siekiant įkontekstinti ir palyginti vietinį pavyzdį, pristatomi keli pagrindiniai to meto Latvijos ir Vokietijos periodiniai leidiniai.
Reikšminiai žodžiai: periodinė spauda, masinė kultūra, XX a. tarpukaris, fotografija, aktorė