Laima Budzinauskienė, Giedrė Muralytė (PDF)
https://doi.org/10.53631/MIS/2023.13.4
Muzika labai įvairi savo forma, vidine sandara, išraiškos priemonėmis, gilia filosofine mintimi. Menininkai kūrybinių idėjų ir išraiškos formos inspiracijų ieško ne tik dabartyje, bet ir tarp praeities paveldo. Kartais ieškojimai nuveda į kitų tautų ar šalių kūrybinį palikimą, kartais atsigręžiama į savo praeities lobynus. Muzikos idėjų, formų, elementų ieškojimas praeitose epochose ir jų pritaikymas naujose kompozicijose išliko aktualus iki šių dienų. Henry Purcellio (1658–1695) muzikos rekomponavimas ir kūrybos principų realizavimas Benjamino Britteno (1913–1976) vokaliniuose cikluose atveria platų tyrinėjimo lauką.
Šiuo straipsniu siekiama užpildyti žinių apie Purcellio vokalinę muziką spragą ir ištirti Britteno realizacijas bei jų koreliaciją su originaliais to paties kompozitoriaus ciklais balsui ir fortepijonui Winter Words („Žiemos žodžiai“) op. 52 (1953) ir Sechs HölderlinFragmente („Šeši Hölderlino fragmentai“) op. 61 (1958). Analizuojant pasirinktus kūrinius teoriniu ir interpretaciniu aspektais dėmesys koncentruojamas į cikliškumo sampratą ir ciklo struktūros vientisumą. Ciklų balsui ir fortepijonui Winter Words ir Sechs Hölderlin-Fragmente pasirinkimą lėmė galimybė palyginti opusus, sukurtus skirtingais laikotarpiais ir skirtingomis kalbomis (anglų ir vokiečių). Redukcinės analizės metodas padėjo rasti pamatinius šių ciklų balsui ir fortepijonui bei Britteno realizuotų Purcellio dainų iš rinkinių Orpheus Britannicus („Orfėjas anglas“) ryšius. Tirdamos anglų kompozitorių Purcellio ir Britteno vokalinę muziką, straipsnio autorės siekia atskleisti jų struktūros vienovę ir išryškinti esmines interpretacijai naudingas gaires, vildamosi, kad tai paskatins atlikėjus labiau domėtis vokaline anglų kompozitorių kūryba.
Reikšminiai žodžiai: Henry Purcellis, Benjaminas Brittenas, vokaliniai ciklai, dainos, koreliacija, rekompozicija, realizacija