Jūratė Landsbergytė-Becher (PDF)
https://doi.org/10.53631/MIS/2023.13.8
Barokas XXI a. lietuvių savimonėje įgyja ypatingą reikšmę, imama suvokti valstybinės praeities didybę ir aristokratijos vaidmenį kultūroje. Tai lemia istorikų, menotyrininkų tyrinėjimai, literatūros tekstai, globalios civilizacinės vertybės sąmonė, išsiskleidžianti muzikoje, architektūroje, vizualiuosiuose menuose. Straipsnyje koncentruojamasi į šia prasme aktualiausių dabarties kūrėjų veikalus, kuriuose atgimsta arba savaip transformuojasi baroko sampratos modernioji perspektyva. Tai su Vilniaus istorizmu ir Europos ryšiais susijusi kūryba. Čia išskiriami trys dabarties autoriai: Onutė Narbutaitė (g. 1956), Algirdas Martinaitis (g. 1950), Kristina Sabaliauskaitė (g. 1974). Išryškėja baltiškojo modernizmo – minimalizmo ir baroko – lietuviškojo istorizmo linijų susiliejimas, kurio aktualią kūrybinę kryptį patvirtina ir 2023-iųjų Vilniaus 700 metų jubiliejui skirta Gedimino Gelgoto (g. 1986) ir Kristinos Sabaliauskaitės „Vilniaus sarabanda“. Ryškėja senųjų stilių integracijos į dabarties metamodernią amžinybės transformaciją tiek muzikoje, tiek ir literatūroje: senoviškumo ir begalybės sąveiką melodijoje, ilgame sakinio ritme, formos atvirume ir intensyvume, įsiskverbiančiame, sukrečiančiame laiko paralelizmu. Šios tendencijos, atrandančios Lietuvos aristokratinės didybės nišas, palengva grįžta į meno kūrybos paradigmą – mąstymą apie dabartį.
Reikšminiai žodžiai: barokas, transformacijos, muzika, tekstas, melodija, žingsnis, begalybė