Jolita Mulevičiūtė (PDF)
https://doi.org/10.53631/MIS/2021.10.6
Straipsnyje pasirinktas netipiškas žvilgsnis į ankstyvąją Lietuvos muziejų istoriją. Užuot, kaip įprasta, nagrinėjus Lietuvos elito iniciatyvas ir atskirų vietos kolekcijų raidą, susitelkiama ties klausimais: ar egzistavo tam tikra imperinė muziejininkystės politika, o jei taip, tai kaip ji kito, kaip veikė periferijos muziejų plėtrą ir kokie specifiniai jos ypatumai atsiskleidė vadinamajame Šiaurės Vakarų krašte, apytikriai apėmusiame istorinės Lietuvos teritoriją. Tam tikslui vietoj Lietuvos muziejų tyrimuose vyraujančios kultūrinės atminties paradigmos pasiremiama Michelio Foucault inicijuotu galios diskursu, muziejų traktuojančiu kaip žinias, idėjas, vaizdinius gaminančią, bendruomeninius įsitikinimus bei emocijas formuojančią ir visuomenės valdyme dalyvaujančią instituciją.
Reikšminiai žodžiai: muziejai, centralizacija, regionalizmas, Šiaurės Vakarų kraštas, Rusijos imperija