Edita Povilaitytė-Leliugienė (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2016.7.5
Straipsnyje apžvelgiamos kultūros paveldo tyrimus dokumentuojančios fotografijos, paveldotvarkos darbai ir kintančios kūrybinės tokių vaizdų kūrimo strategijos. Tekste daugiausia dėmesio skiriama Vilniaus Aukštutinės pilies nuotraukoms, kuriose užfiksuoti šio kultūros paveldo objekto tyrinėjimai, konservavimo ir restauravimo darbai. Dokumentinių nuotraukų autoriai: Mironas ir Leonas Butkowskiai (albumas sudarytas 1906 m.), Janas Bułhakas (1930 m.), Kazimieras Vilkas (1933–34 m.) ir Władysławas Paszkowskis (1935–36 m.). 1906 m. broliai Butkovskiai pirmą kartą Vilniaus Aukštutinės pilies konservavimo ir restauravimo istorijoje sudarė 10 nuotraukų albumą, kuriame užfiksuoti 1895 ir 1905 m. vykdyti paveldotvarkos darbai. Nuotraukos papildo rašytinių dokumentų duomenis ir leidžia vertinti konservavimo darbų, atliktų siekiant apsaugoti objektą nuo tolesnio irimo, reikšmę ir mastą. Janas Bułhakas, vienas autoritetingiausių XX a. pirmosios pusės fotografų, turėjo išskirtines teises dokumentuoti 1930 m. Vilniaus Aukštutinėje pilyje atliekamus architektūrinius-archeologinius tyrimus. Savo nuotraukose Bułhakas daugiausia dėmesio skyrė meniniams aspektams ir nesigilino į architektūrinių radinių detales ar jų visumą.
Tačiau vaizdų diskursas visiškai pasikeitė, kai fotografavimo ėmėsi inžinieriai, architektai ir technikai. Jiems pavyko užfiksuoti kasdienius bei socialinius paveldotvarkos aspektus. Vilko ir Paszkowskio nuotraukos bei užfiksuoti Vilniaus Aukštutinės pilies tyrinėjimai ir paveldotvarkos darbai atvėrė platesnę architektūrinių tyrinėjimų, konservavimo ir restauravimo darbų kokybinės ir kiekybinės analizės perspektyvą. Be to, XX a. pirmosios pusės tekstiniai dokumentai ir nuotraukos atskleidžia, kad atvaizdas taip pat gali kurti pasakojimą. Atvaizdas gali likti nebyliu dokumentu, kuriame nesąmoningai paslėpta šiandienos tyrimams svarbi informacija. Taigi, fotografija yra svarbi paveldosaugos tyrimų istorijai, visų pirma dėl informacijos objektyvumo. Tai leidžia šiuolaikiniam tyrėjui rekonstruoti ir išsiaiškinti nuotraukoje užfiksuoto laikotarpio architektūros paveldo būklę ir daryti tam tikras prielaidas apie atliktų paveldotvarkos darbų kokybę. Lyginant kelių laikotarpių nuotraukas, statistinė analizė gali paaiškinti konkretaus objekto irimo, konservavimo ir restauravimo darbų dinamiką.
Reikšminiai žodžiai: apsauga, restauracija, architektūra, Jan Bułhak, Kazimieras Vilkas, Władysław Paszkowski