Anna Oleńska (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2010.4.22
Straipsnis skirtas dviems politiniu ir meniniu požiūriu svarbioms XVIII a. vidurio rezidencijoms Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje − LDK kanclerio Mykolo Čartoriskio Voučynui ir Naugarduko vaivados Juozapo Aleksandro Jablonovskio Jablonuvui. Abiejose rezidencijose siekta didiko įvaizdžiui būtinos ištaigos, tačiau ji buvo skirtingai išreikšta. Straipsnyje bandoma atsakyti į klausimą, kokios įtakos statyboms turėjo savininkų politinis aktyvumas ir ambicijos, taip pat meniniai ir intelektualiniai polinkiai. Voučyne statyti puikūs rūmai su sodu ir parku, funduoti sakraliniai objektai, urbanistiškai formuotas visas miestelis. Taip bandyta sukurti naują „Familijos“ šalininkams priklausiusios giminės sostinę, kartu vykdant ištisą meninių sumanymų programą, atskleidžiančią idealaus didiko paveikslą. Tuo tarpu Jablonuvas, priklausęs iš Lenkijos Karalystės Rusios kilusios senos giminės nariui, buvo viena iš jo buveinių, tačiau vienintelė LDK teritorijoje. Jos statybos demonstravo valdos kūrėjo-savininko kunigaikščio Jablonovskio ryšius su LDK, jam gavus Naugarduko vaivados pareigybę. Abiejose rezidencijose išliko įdomiai suplanuotos ir dekoruotos dvarų koplyčios.
Reikšminiai žodžiai: Mykolas Čartoriskis, Naugardukas, Juozapas Aleksandras Jablonovskis, didikai, rūmai