Krzysztof Obremski (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2010.4.1
„Ikonosfera“ − tai vizualizuojanti literatūrinė tikrovė, kai tekstas kuria „akivaizdumo iliuziją“ (Hanna Dziechcińska). Taip suprantama ikonosfera būdinga Motiejaus Stryjkovskio veikalui „Apie šlovingos lietuvių, žemaičių ir rusėnų tautos pradžią, kilmę, narsą, karžygių darbus karo ir taikos metu…“, ypač mūšių scenoms. Autoriaus, istoriografo ir poeto, kuriamų žodinių vaizdų dėka, skaitant tekstą, galima regėti ir girdėti tai, apie ką jis rašo. Praeitis pirmiausia pažįstama vaizduotės akimis ir virsta daugiau įvairiais plastiniais vaizdais, negu labai tikslia faktografija. „Akivaizdumo iliuzija“ tekste kuriama keliomis priemonėmis: aprašymu ir pasakojimu, palyginimais, poetiniais vaizdais, „vaizdais vaizde“. Nors „akivaizdumo iliuzija“ yra svarbiausia paravizualinė forma, tačiau Stryjkovskis kartais siekia akivaizdumo dėl kvazitikrovės (asmeniškai patirtas žygis per Karpatus). Senosios Lietuvos istorija įgyja „ikonografinį“ statusą: ji remiasi grįžtamuoju ryšiu tarp istorinių žinių ir istoriografo žodžiais įvaizdintų protėvių darbų, kurie turi tapti pavyzdžiu būsimoms kartoms. Stryjkovskio plunksna nupieštas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveikslas yra prisodrintas karų, čia net galima kalbėti apie vidaus ir/arba išorės karų „monokultūrą“.
Reikšminiai žodžiai: ikonosfera, akivaizdumo iliuzija, kvazitikrovė, monokultūra