Sławomir Baczewski (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2010.4.2
Straipsnyje analizuojami heraldikai skirti Baltramiejaus Paprockio (1543–1614) kūriniai: Turčius (Panosza), Dorybės lizdas (Gnieźdo cnoty) ir Lenkijos riterių herbai (Herby rycerstwa polskiego), Karališkasis sodas (Ogród królewski). Atkreipiamas dėmesys į nevienodą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos heraldikos kilmės ir reikšmių vertinimą, skirtingą abiejų kraštų istorijos aiškinimą. Paprockis nepritarė Lietuvių bajorijos kildinimo iš romėnų idėjai. Ignoruodamas istoriografijos žinias, jis nuvertino pagoniškos Lietuvos valstybingumo tradiciją iki Jogailos laikų. Abejodamas Lietuvos bajorų giminių ir herbų senumu, vertino juos kaip antraeilius Abiejų Tautų Respublikoje. Paprockis savo darbuose savotiškai polemizavo su tuometinio kronikininko Motiejaus Stryjkovskio (1547–1593) požiūriu, pagrindusiu Lietuvos istorijos tradiciją ir – priešingai savo intencijoms – sustiprinusiu LDK gyventojų išskirtinumo sampratą. Paprockio pažiūrų priežastys nėra aiškios. Galbūt jis svarstė apie kitokią tautų sąjungą. Jo darbuose, parašytuose po 1588 m., emigravus į Kromeryžą (Moravija), pasikartoja nuorodos apie bendrą lenkų ir čekų kilmę, teigiama daugelio lenkų herbų čekiška kilmė. Taip pabrėžiant dviejų slavų tautų ryšį, nedrąsiai siūloma Lietuvos ir Lenkijos unijos alternatyva.
Reikšminiai žodžiai: herbai, Lenkija, bajorija, istoriografija, čekai