Publikavimo etikos nuostatai
- Įžanginės nuostatos
I.1. Žurnalo „Meno istorijos studijos“ rengimas ir leidyba vyksta laikantis akademinės etikos reikalavimų. Leidinys vadovaujasi Leidybos etikos komiteto (angl. Committee on Publication Ethics (COPE)) ir Mokslo redaktorių tarybos (angl. Council of Science Editors (CSE)) skelbiamomis gairėmis ir remiame etiškos leidybos principus. Šios gairės taikomos žurnalo sudarytojams, autoriams ir recenzentams (https://publicationethics.org/ https://www.councilscienceeditors.org/resource-library/editorial-policies/publication-ethics/).
I.2. Žurnalas taip pat remiasi Lietuvos kultūros tyrimų instituto etikos kodeksu (https://www.lkti.lt/uploads/akademine_etika/Akademines_etikos_kodeksas_v.15.pdf) ir Mokslininko etikos kodeksu (http://www.lma.lt/mokslininko-etikos-kodeksas). Vertindamas galimus nusižengimus, žurnalas vadovaujasi COPE struktūrinėmis schemomis ir rekomendacijomis.
I.3. Žurnalas „Meno istorijos studijos“ yra visiškos (deimantinės) atvirosios prieigos žurnalas. Visas jo turinys pasiekiamas nemokamai, suteikiama teisė jį skaityti, išsisaugoti kompiuteryje, kopijuoti, platinti, spausdinti, atlikti paiešką ar pateikti nuorodą į viso teksto dokumentus; nereikalaujama iš anksto gauti leidėjo ar autoriaus leidimo. Prieiga prie žurnale paskelbtų straipsnių teikiama, remiantis Kūrybinių bendrijų licencija (angl. Creative Commons Attribution 4.0 License, CC BY 4.0, https://cc.lnb.lt/cc-by-nc-sa/).
I.4. Žurnalas deklaruoja lygių galimybių principą, todėl pateikti mašinraščiai vertinami pagal jų mokslinę vertę, neatsižvelgiant į autorių amžių, rasę, lytį, kilmę, religinius įsitikinimus, politines pažiūras, pilietybę, einamas pareigas, asmeninius ir institucinius ryšius.
I.5. Straipsniai „Meno istorijos studijose“ skelbiami nemokamai. Autoriams netaikomi jokie straipsnių pateikimo ar publikavimo mokesčiai, be to nemokamas piniginio atlygis už publikuotus tekstus. Visi atskiruose žurnalo numeriuose publikuotų tekstų autoriai turi teisę nemokamai gauti po vieną atitinkamo numerio egzempliorių.
I.6. Lietuvos kultūros tyrimų institutas įsipareigoja ateities kartoms išsaugoti publikuotą turinį. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, dėl kurių būtų nutraukta „Meno istorijos studijų“ leidyba, iki tol skelbtas elektroninis žurnalo archyvas ir toliau būtų saugomas ir laisvai prieinamas skaitytojams dar mažiausiai dešimt metų. Visas žurnalo archyvas saugomas viename Lietuvos kultūros tyrimų institutui priklausančiame serveryje, esančiame Vilniuje. Straipsnių elektroninės versijos taip pat saugomos Lietuvos akademinėje elektroninėje bibliotekoje (eLABa) (https://www.elaba.lt).
- Autorystė, autorių atsakomybė ir teisės
II.1. Autoriai privalo laikytis aukštų, COPE ir CSE įtvirtintų, etikos standartų žurnalo autoriams. Bet kokie nusižengimai etikai bus vertinami labai rimtai, ir sprendimai bus priimami vadovaujantis COPE ir CSE (https://www.councilscienceeditors.org/resource-library/editorial-policies/publication-ethics/2-2-authorship-and-authorship-responsibilities/) pateiktomis gairėmis.
II.2. „Meno istorijos studijose“ skelbiami originalūs straipsniai, prieš tai neskelbti kituose leidiniuose. Žurnalui visiškai nepriimtini, jokiais atvejais ir sąlygomis netoleruotini tokios mokslinio nesąžiningumo veiksmai kaip: mokslo publikacijų plagijavimas, mokslinių rezultatų ir išvadų plagijavimas, fabrikavimas ar falsifikavimas, duomenų nutylėjimas, pakartotinis mokslinių darbų išspausdinimas („saviplagiato“) (angl. duplicate publication, autoplagiarism, redundant publication). Išimtys daromos tik tiems naujiems straipsniams, kurie esminiai papildo ankstesnes publikacijas. Autorius ar autorių kolektyvas privalo pateikti informaciją apie pakartotinį medžiagos naudojimą.
II.3. Pirmame teksto puslapyje autorius privalo pateikti informaciją apie mokslinių tyrimų ir straipsnių parengimo finansavimo šaltinius, kurių paskelbimas yra privalomas, pavyzdžiui, dotacijos ar finansavimas iš mokslo fondų.
II.4. Kitų asmenų darbas visada turi būti tinkamai pripažįstamas. Žurnalas „Meno istorijos studijos“ netoleruoja nesąžiningos autorystės atvejų – pseudoautorystės, imitacinės, šmėklinės, neįvardytos, dovanotosios, svetingosios, mainais grindžiamos autorystės ir t.t. (angl. „ghostwriting“, „gift authorship“, „guest authorship“, „honorary authorship“, mutual admiration authorship, mutual support authorship, self-plagiarism, text-recycling). Siekiant išvengti tokių atvejų autoriams rekomenduojame vadovautis COPE ir CSE dokumentais (https://publicationethics.org/files/2003pdf12_0.pdf; https://publicationethics.org/files/ghost-authorship-submitted-manuscript-cope-flowchart.pdf; https://www.councilscienceeditors.org/resource-library/editorial-policies/publication-ethics/).
II.5. Jei publikacija yra parengta studento darbo tyrimo pagrindu, jis privalo būti pirmasis autorius. Atsižvelgiant į studento savarankiškumą ir indėlį rašant darbą, jo vadovo pavardė tarp straipsnio autorių gali būti neminima, bet ją kartu su darbo pavadinimu, mokslo institucija, kurioje darbas atliktas, ir atlikimo metais privaloma nurodyti išnašoje teksto pirmame puslapyje.
II.6. Visi autorių sąraše nurodyti tyrėjai dalinasi kolektyvine atsakomybe už tyrimo rezultatus ir straipsnio turinį. Visi asmenys, reikšmingai prisidėję rengiant straipsnį, privalo būti įtraukti į autorių sąrašą, rikiuojant juos ne abėcėline tvarka, o pagal indėlį, vykdant tyrimą ir rašant tekstą. Asmuo, labiausiai prisidėjęs prie publikacijos rengimo, turi tapti pirmuoju autoriumi. Jei visi autoriai mano, kad jų indėlis yra vienodas, tai turi būti nurodyta išnašoje, o autoriai išdėstomi pagal pavardę abėcėlės tvarka Kai mašinraštis yra priimtas spaudai, autorystės ar autorių eilės tvarkos keisti nebegalima.
II.7. Autoriai privalo nurodyti bet kokį galimą interesų konfliktą, įskaitant praeityje gautą, šiuo metu gaunamą bei ateityje galimai gausimą naudą (finansinę, paslaugas, asmeninį, tarpinstitucinį ir pan.). Redakcinė kolegija užtikrina, kad daugeliu atvejų sąžiningas interesų deklaravimas neužkerta kelio straipsnio publikavimui ar dalyvavimui recenzavimo procese.
II.8. Autoriai privalo užtikrinti, kad visi straipsnyje naudojami duomenys būtų patikimi ir tikslūs. Privaloma pateikti išsamias nuorodas ir informaciją, kad kiti tyrėjai galėtų pakartoti atliktą darbą ar patikrinti jo validumą. Autoriai atsako už tai, kad jų rankraštyje būtų pateiktos reikiamos ir teisingos nuorodos, o pateikti tyrimo duomenys, rezultatai, citatos, nuorodos, vaizdinė ir (arba) kita medžiaga nebūtų sufabrikuoti, sufalsifikuoti ar suklastoti. Nenurodyti literatūros ar šaltinių, kuriais naudotasi (įskaitant ir iliustracijas, lenteles ir kt. priedus), yra draudžiama. Informacija, gauta pokalbiuose, korespondencijose, diskusijose ar panaudojant trečių asmenų rankraščius, gali būti pateikta tik iš anksto gavus šių asmenų sutikimą ir nurodant jų vardą, pavardę, informacijos gavimo datą. Jei mirusių asmenų rankraščiai saugomi atminties institucijose, būtina nurodyti tikslią dokumento signatūrą.
II.9. Redakcinei kolegijai teikiami straipsniai turi atitikti mokslo publikacijai keliamus reikalavimus ir būti parengti pagal „Meno istorijos studijų“ nustatytus nurodymus autoriams dėl straipsnio struktūros, citavimo, šaltinių nuorodų, santraukos ir kitų dalykų (žr. Atmena straipsnių autoriams). Straipsniai lietuvių kalba redaguojami redakcijos „Meno istorijos studijų“ kalbos redaktoriaus, kitomis kalbomis tekstai turi būti pateikiami jau suredaguoti gimtakalbio profesionalo.
II.10. Autorius privalo redakcinei kolegijai kartu su iliustracijomis pateikti leidimus iš atminties institucijų, privačių asmenų bei kūrėjų jas publikuoti (neterminuotai) žurnale ir žurnalo elektroninėje versijoje. Dėl neteisėto iliustracijų naudojimo ar pažeistų kitų autorinių teisių, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, teisinę atsakomybę visiškai prisiima autorius, pateikęs iliustracijas savo tekstui.
II.11. Autorius privalo atsižvelgti į straipsnio recenzentų nurodytas klaidas, pastabas dėl analizės, dėstomų faktų pateikimo nuoseklumo bei išsamumo, teiginių, išvadų pagrįstumo ir kitą motyvuotą recenzento nuomonę.
II.12. Straipsnių turinyje negali būti jokių menkinančio ir įžeidžiančio pobūdžio formuluočių, teiginių ar žodžių, išreiškiančių asmenų arba grupių diskriminaciją amžiaus, rasės, lyties, seksualinės orientacijos, kilmės, religinius įsitikinimų, politinių pažiūrų, pilietybės, gebėjimų atžvilgiu.
II.13. Prieš darbo publikavimą autoriai privalo pasirašyti intelektinės nuosavybės autorių teisių ir atviros prieigos teisių sutartį. Publikuodamas savo tekstą autorius be jokių apribojimų išlaiko autorių ir leidybos teises ir suteikia žurnalui pirmojo publikavimo teisę. Jei straipsnį rašė autorių kolektyvas, sutartį pasirašo pagrindinis straipsnio autorius.
II.14. Pateikdamas mokslinio darbo rankraštį Redakcinei kolegijai autorius ar autorių kolektyvas patvirtina, kad yra bendraautorių įgaliotas sudaryti šiuos susitarimus, ir savo bei bendraautorių vardu garantuoja ir užtikrina, kad:
II.14.1. Straipsnis yra originalus, nepažeidžia jokių autorių ar jokių kitų trečiųjų šalių teisių.
II.14.2. Nepažeidžia kitų autorinių teisių, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, profesinės etikos normų ir sutinka su dvigubo anoniminio recenzavimo forma.
II.14.3. Straipsnyje nėra jokios su moksliniu nesąžiningumu susijusios veiklos, jokios neteisėtos informacijos, šmeižto, dezinformacijos ar duomenų, kuriuos paskelbus būtų pažeista sutartis, konfidencialumo ar slaptumo įsipareigojimas.
II.14.4. Autoriai sutinka su Kūrybinių bendrijų licencijos sutarties sąlygomis, kuriomis vadovaujantis žurnale publikuojamas straipsnis yra licencijuojamas, ir suteikia Lietuvos kultūros tyrimų institutui leidimą publikuoti iki šiol nepublikuotą originalų mašinraštį ir jo neatsiejamą dalį sudarančią santrauką, visą susijusią papildomą medžiagą ir vėlesnius klaidų taisymus, jei tokie būtų reikalingi, žurnale, vadovaujantis Kūrybinių bendrijų licencija (CC-BY-4.0; https://cc.lnb.lt/cc-by-nc-sa/).
II.15. Įtariamos nesąžiningos mokslinės veiklos atveju leidėjas ir žurnalo redaktoriai imasi visų reikiamų priemonių, kad išsiaiškintų situaciją ir pataisytų svarstomą straipsnį. Svarstydami publikuoto straipsnio atšaukimą ar taisymą, žurnalo Redakcinė kolegija remiasi COPE ir CSE skelbiamomis atšaukimo gairėmis. Žurnalas suteikia klaidų ištaisymo galimybę, kuomet klaidą padarė pats autorius, sudarytojas ar leidėjas. Visas korekcines pastabas žurnalas publikuoja sekančiame numeryje.
II.16. Įrodytos plagiato ar kitos nesąžiningos mokslinės veiklos atveju leidėjas ir žurnalo sudarytojai visiškai atsiriboja nuo nesąžiningai pateikto straipsnio ir jo autoriaus ar autorių kolektyvo, taikant straipsnio atmetimą ir atšaukimą. Atmetimo procedūra pradedama iškarto, kai žurnalas gauna informacijos apie nesąžiningą mokslinę veiklą. Bet kokie veiksmai bus paremti COPE ir CSE skelbiamomis atšaukimo gairėmis.
II.17. Autorius gali skelbti savo galutinę, recenzuotą ir redaguotą publikacijos versiją institucinėje saugykloje arba įvairiose mokslininkams skirtų socialinių tinklų asmeninėse paskyrose (pvz., ResearchGate, Academia.edu, Mendeley, Google Scholar), tačiau privalo tiksliai nurodyti leidinį, kuriame publikuotas straipsnis, straipsnio pavadinimą, publikavimo metus, tomą, puslapius, DOI (skaitmeninį objekto identifikatorių) ir nuolatinę internetinę nuorodą.
III. Recenzavimo tvarka ir recenzentų atsakomybė
III.1. Recenzavimas yra pagrindinis būdas, leidžiantis spręsti apie pateikto straipsnio kokybę. Visi žurnalui „Meno istorijos studijos“ pateikti mokslo straipsniai recenzuojami mažiausiai dviejų anoniminių recenzentų, kuriuos Redakcinė kolegija parenka iš autoriaus tiriamos srities ekspertų. Žurnale taikomas dvipusio anoniminio recenzavimo principas (double-blind peer review): recenzentai skiriami konfidencialiai, t. y. recenzentams neteikiama informacija apie autorių tapatybę, o autoriams – apie recenzentų tapatybę. Gavus prieštaringus ar griežtus pateikto straipsnio vertinimus, paskiriamas papildomas, trečiasis, recenzavimas arba vertinimą pateikia vienas iš leidinio redakcinės kolegijos narių.
III.2. Recenzentai privalo laikytis aukštų, COPE ir CSE įtvirtintų, etikos standartų mokslo žurnalo recenzentams (https://www.councilscienceeditors.org/resource-library/editorial-policies/publication-ethics/2-3-reviewer-roles-and-responsibilities/ ; https://www.councilscienceeditors.org/resource-library/editorial-policies/publication-ethics/2-3-reviewer-roles-and-responsibilities/)
III.3. Recenzentai turi informuoti Redakcinę kolegiją arba tomo sudarytoją apie savo kompetencijos ribas. Jiems nebūtina išmanyti visų teksto turinio aspektų ekspertiniu lygiu, tačiau jie turėtų sutikti recenzuoti tik tuo atveju, jei jų išsilavinimas ir žinos yra pakankamos atlikti profesionalų įvertinimą. Kitu atveju recenzentai turėtų atsisakyti siūlomą tekstą recenzuoti.
III.4. Recenzentai turi nedelsdami pateikti sudarytojui atsakymą, ar sutinka recenzuoti darbą, privalo laikytis recenzavimo instrukcijų ir recenziją pateikti laiku. Jei neįmanoma parengti recenzijos laiku, recenzentas turi apie tai pranešti Redakcinei kolegijai. Jis gali atsisakyti toliau recenzuoti straipsnį arba prašyti pratęsti recenzavimo laiką. Galutinės recenzavimo datos nukėlimas neturi esmingai trukdyti žurnalo tomo parengimo procesui.
III.5. Recenzentai turi iš anksto pranešti žurnalo Redakcinei kolegijai arba tomo sudarytojui apie bet kokį galimą interesų konfliktą, susijusį su jiems siūlomais recenzuoti straipsniais, įskaitant ankstesnius bendradarbiavimo su autoriumi ar autorių kolektyvu atvejus, tiesioginio pavaldumo, finansines aplinkybes arba asmeninę nuostatą skelbiamos medžiagos atžvilgiu.
III.6. Recenzentai privalo gerbti autorių nepriklausomybę, pateikti korektišką, objektyvią, konstruktyvią, nešališką, argumentuotą ir aiškią nuomonę apie straipsnio kokybę ir mokslinę vertę. Recenzento komentarai turi išryškinti teigiamus recenzuojamo teksto aspektus, konstruktyviai pateikti trūkumus ir nurodyti tobulintinas dalis, kad autorius galėtų patobulinti mašinraštį.
III.7. Recenzentas privalo remtis šiais, visuotinai pripažintais, akademinio straipsnio vertinimo kriterijais:
III.7.1. Temos ir skelbiamo tikslo formulavimas ir aiškumas;
III.7.2. Temos aktualumas;
III.7.3. Straipsnio naujumas, originalumas;
III.7.4. Tyrimo metodų taikymas ir jų tinkamumas;
III.7.5. Kritinė temos ištirtumo apžvalga;
III.7.5. Tinkamai išanalizuoti mokslinio tyrimo duomenys;
III.7.6. Aktuali ir argumentuota diskusija (duomenų analizė);
III.7.7. Pagrįstos išvados ir apibendrinimai, paremti tekste išdėstytais argumentais;
III.7.8. Gerai apgalvota ir logiškai nuosekli darbo struktūra;
III.7.9. Rašymo stilius, profesinės kalbos, terminų naudojimo pagrįstumas ir korektiškumas.
III.8. Suasmeninta ar nepagrįsta recenzentų kritika jokiais atvejais negalima, o gavus užgaulias, asmeniškumais grįstas recenzijas Redakcinė kolegija jas anuliuoja ir organizuoja naują pateikto straipsnio recenzavimą.
III.9. Recenzentai neįpareigojami ieškoti galimo mokslinio nesąžiningumo veiksmų, tačiau jie privalo atkreipti Redakcinės kolegijos dėmesį į netinkamą, mokslinio nesąžiningumo elgesį tokį, kaip duomenų klastojimas, piktnaudžiavimas autoryste, plagiatas, vaizdų manipuliavimas, neetiškai atliktas tyrimas, atsikartojanti publikacija ar saviplagiatas, jei toks paaiškėja recenzavimo ar bet kuriuo publikavimo proceso metu. Kaltinimai dėl mokslinio nesąžiningumo veikų turi būti pagrįsti įrodymais.
III.10. Netyčinė klaida (angl. honest error) nėra mokslinis pažeidimas, tačiau recenzentai privalo nustatyti klaidas ir pranešti apie jas Redakcinei kolegijai arba tomo sudarytojui. Žurnalas suteikia autoriams ir recezentams pasitaisymo galimybę.
III.11. Recenzentai privalo atkreipti Redakcinės kolegijos dėmesį į jau paskelbtus panašaus pobūdžio darbus, jei jie nenurodomi recenzuojamame straipsnyje.
III.12. Jei recenzentai žino ankstesnį mokslo darbą, kuris yra tiesiogiai susijęs su pateiktu straipsniu, jie gali rekomenduoti ir patarti autoriui apsvarstyti galimybę įtraukti jo medžiagą į mašinraštį. Tačiau recenzentams negali to daryti savo naudai. Reikalavimas ar įpareigojimas įtraukti recenzentų darbų citatas į recenzuojamus darbus yra laikomas nederamu elgesiu.
III.13. Recenzentai privalo užtikrinti recenzavimo procedūros konfidencialumą. Jiems draudžiama viešai aptarinėti, platinti recenzuojamų straipsnių medžiagą, argumentus ir interpretacijas, pačius mašinraščius, tekste naudojamas šaltinių nuorodas ir t.t. Recenzentams draudžiama atskleisti informaciją apie autorius, rankraščio turinį, recenzentų pastabas, komentarus, rekomendacijas ir galutinį sprendimą dėl straipsnio paskelbimo. Visa pateiktame straipsnyje esanti informacija yra konfidenciali iki tol, kol tekstas publikuojamas.
III.14. Recenzentas griežtai draudžiama naudotis moksline, finansine, asmenine ar kita galima iš recenzavimo proceso gautina nauda. Recenzentams griežtai draudžiama savo tikslais naudotis recenzuojamų tekstų medžiaga, įskaitant savo publikacijas ar studentų mokymą.
III.15. Recenzuojamas darbas yra autorinis darbas ir recenzentas negali darbo perrašyti savo stiliumi, tačiau gali siūlyti pakeitimų, padedančių pagerinti išsireiškimų ar atskirų frazių aiškumą.
- Redaktorių ir parengėjų teisės ir atsakomybė
IV.1. Redakcinė kolegija ir tomo sudarytojas organizuoja žurnalo tomo parengimą ir recenzavimo procesą. Tomo sudarytojams suteikta galimybė reikšti nuomonę ir vertinti skelbiamų tomo ir straipsnių turinį.
IV.2. Redakcinė kolegija ir tomų sudarytojai deklaruoja, kad žurnalo parengimo ir leidybos procese laikosi lygių galimybių, interesų konfliktų valdymo ir konfidencialumo bendrųjų principų:
IV.2.1. Pateikti straipsniai vertinami pagal jų mokslinę vertę, neatsižvelgiant į autorių rasę, lytį, religinius įsitikinimus, kilmę, pilietybę, politines pažiūras ir kitus galimus diskriminacinio pobūdžio aspektus.
IV.2.2. Tomo sudarytojai pateiktus rankraščius vertina nešališkai, be išankstinio nusistatymo dėl akademinių ar asmeninių pažiūrų, sąžiningai ir objektyviai organizuoja recenzavimo procesą, pagarbiai bendrauja su autoriumi ir recenzentais.
IV.2.3. Žurnale nepublikuojami vyriausiojo redaktoriaus tekstai.
IV.2.4. Tomo sudarytojas nepriima sprendimo dėl savo, esamų ar buvusių studentų, kolegų straipsnių publikavimo. Tokiu atveju recenzavimo procesą organizuoja vyriausias redaktorius, o Redakcinės kolegijos posėdyje nuo tokių tekstų publikavimo svarstymo nusišalina.
IV.2.5. Jei teikiamas straipsnis yra tiesiogiai ir glaudžiai susijęs su tomo sudarytojo atliekamais moksliniais tyrimais, sudarytojas tokio straipsnio nevertina, o remiasi Redakcinės kolegijos ir recenzentų nuomone, kad būtų užtikrintas nešališkas sprendimo priėmimas.
IV.2.6. Redakcinė kolegija ir tomo sudarytojas užtikrina pateikto straipsnio konfidencialumą. Visa pateiktame straipsnyje esanti informacija yra konfidenciali iki tol, kol tekstas publikuojamas.
IV.2.7. Redakcinė kolegija netoleruoja jokių interesų konfliktų (institucinių, finansinių, asmeniniai ir t. t.).
IV.2.8. Žurnale paskelbto straipsnio autoriaus nuomonė ir idėjos gali nesutapti su Redakcinės kolegijos nuomone.
IV.3. Redakcinė kolegija aktyviai siekia užkirsti kelią mokslinio nesąžiningumo atvejams, todėl prieš recenzavimą atliekama sutapties tikrinimo procedūra. Pateiktų rankraščių informacijos dubliavimosi tikrinimas ir autorystės nustatymas atliekamas taikant Crossref Similarity Check, naudojantį iThenticate platformą. Rankraščiai, dėl kurių kyla plagiato įtarimas, nedelsiant atmetami. Jei plagiatas nustatomas jau po publikavimo ir nagrinėjant neteisėtų publikacijų atvejus laikomasi gairių, pateiktų COPE ir CSE.
IV.4. Galutinį sprendimą dėl pateikto straipsnio skelbimo ar atmetimo sprendžia Redakcinė kolegija. Paprastai ji remiasi recenzentų ir tomo sudarytojo vertinimu. Redakcinės kolegijos sprendimą autorius gali skųsti LKTI Akademinės etikos komisijai (https://www.lkti.lt/akademine-etika-2/). Tam tikrais atvejais sprendimą nepublikuoti pateiktą straipsnį gali priimti vienas tomo sudarytojas. Toks sprendimas priimamas, kai mokslo darbas neatitinka žurnalo keliamų teksto parengimo reikalavimų, „Meno istorijos studijų“ tematikos, yra parašytas neprofesionalia ir netaisyklinga kalba, straipsnio tema neatitinka aktualumo ir originalumo kriterijaus ar dėl kitų priežasčių, kurios autoriui yra išdėstomos atsakyme.
IV.5. Redakcinės kolegijos ir tomo sudarytojo pareiga išsiaiškinti su pateiktais publikavimui straipsniais susijusius potencialius interesų konfliktus tarp teikiamo straipsnio autoriaus ir recenzentų (įskaitant teigiamą ar neigiamą informaciją apie autorius, santykius su jais arba jų atstovaujamomis institucijomis, taip pat finansavimo klausimus) ir užtikrinti, kad jie neturėtų įtakos publikacijos priėmimui ar atmetimui.
IV.6. Redakcinė kolegija ir tomo sudarytojo užtikrina deramą recenzavimo lygį ir tvarką, priimti objektyvius sprendimus, atsižvelgdama į recenzentų nuomonę. Redakcinė kolegija gali neatsižvelgti į recenzentų nuomonę, jei įtaria galbūt turimas išankstines nuostatas ir žinias apie autorių, įskaitant autoriaus etninę, geografinę kilmę, lytį, seksualinę orientaciją, religiją, politinius įsitikinimus ar kitus galimus diskriminacinio pobūdžio aspektus.
IV.7. Straipsnio priėmimas publikavimui „Meno istorijos studijose“ reiškia maksimalų įsitikinimą teksto vertingumu.
IV.8. Pastebėjus, kad straipsnyje buvo pateikta klaidinga informacija, Redakcinė kolegija pasirūpina, kad sekančiame žurnalo tome būtų paskelbtas klaidos atitaisymas ir atsiprašymas.
IV.9. Tam tikrais atvejais Redakcinė kolegija gali leisti publikuoti stiprią kritiką kito tyrėjo publikacijų, idėjų ir pan. atžvilgiu, tačiau tuo pat metu užtikrina, kad tekste nebūtų asmeniškumų. Tos publikacijos, kuriose vyrauja kritika, bus publikuojamos komentarų skiltyje su galimybe kritikuojamam asmeniui tame pačiame žurnalo tome atsakyti į šią kritiką.
- Leidėjo atsakomybė
V.1. Lietuvos kultūros tyrimų institutas atsako tik už finansinį žurnalo leidybos valdymą ir strategiją.
V.2. Lietuvos kultūros tyrimų institutas pripažįsta žurnalo Redakcinės kolegijos, autorių ir tomo sudarytojų mokslinį sąžiningumą, objektyvumą ir nepriklausomumą, t. y. nesikiša į mokslo darbų vertinimą, atranką ar redagavimą.
V.3. Lietuvos kultūros tyrimų institutas Redakcinei kolegijai, tomo sudarytojams, recenzentams ir autoriams užtikrina tiesioginę prieigą prie vadovybės ir galimybę pranešti apie galimus konfliktus.
V.4. Lietuvos kultūros tyrimų institutas užtikrina saugomų žurnalo „Meno istorijos studijos“ dokumentų (pvz., rankraščių, recenzijų, protokolų) konfidencialumą.
V.5. Lietuvos kultūros tyrimų institutas užtikrina interesų konflikto valdymo, akademinio sąžiningumo ir kt. procedūrų įgyvendinimą.