Gabija Surdokaitė-Vitienė (PDF)
https://doi.org/10.53631/MIS/2025.18.4
Straipsnyje nagrinėjama Kulmo kongregacijos benediktinių vienuolynuose egzistavusi viena iš kasdienių rankų darbo formų – liturginės tekstilės siuvinėjimas. Čia pasirinkome pristatyti vieno atvejo studiją – siuvinėjimą Kauno benediktinių vienuolyne. Apžvelgiamas labai platus periodas – nuo vienuolyno įkūrimo iki jo uždarymo 1948 m. Iki XIX a. pab. Kauno benediktinės (kaip ir kitose to meto vienuolynuose) siuvinėjo pagal reguloje nustatytas sąlygas ir valandas, o XIX a. pab. čia pradėjo veikti organizuota ir simptomiška laikmečiui struktūra – bažnytinių reikmenų dirbtuvės. Archyvinės medžiagos išliko netolygiai, ir tai lėmė, kad šios kasdienės veiklos iki XIX a. pab. rekonstravimas remiasi archyviniais rašytiniais ir spausdintais dokumentais, o išlikę gana vėlyvi, XX a. 3–8 deš., liturginės tekstilės pavyzdžiai nagrinėjami plačiau puošybos ir siuvinėjimo technikų (tradicijos, konservatyvumo ir modernumo santykis) aspektais, nurodomas jų paplitimas Lietuvoje, įvardijami vienuolių siuvinėtojų vardai.
Reikšminiai žodžiai: vienuolijos, benediktinės, liturginiai rūbai, siuvinėjimas, tarpukaris, sovietmetis