Giedrė Mickūnaitė (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2014.6.1
1610 metais parapinės Trakų bažnyčios rekonstrukcijos metu įgyvendintos potridentinės nuostatos: vakarų pusėje pristatytas priebažnytis, prie rytinės apsidės sienos įrengtas naujas didysis altorius, o navose buvusi XV a. pradžios bizantinė sienų tapyba uždažyta kalkėmis. Gotikinio stiliaus Dievo Motinos atvaizdas buvo perpjautas per pusę ir perdirbtas į pseudoikoną. Iš ankstesnio atvaizdo teliko Marijos veidas, kuris pavadintas graikišku. Tai liudija stiprėjantį atvaizdo kultą. Straipsnyje aptariamos Trakų Dievo Motinos atvaizdo transformacijos remiantis rašytiniais šaltiniais, specifiniais žodynais skirtais atvaizdų aprašymui ir paralelės su potridentine Roma ir Venecija. Atvaizdas laikytinas galios objektu ir subjektu. Straipsnyje nagrinėjama, kaip dvasininkų galia keisti atvaizdo išvaizdą ilgainiui virto paties atvaizdo galia, valdančia bažnyčios lankytojų protus kurie bandė paaiškinti jo kilmę ir kurie užsakydavo jo kopijas ir į jas žiūrėdavo. Daroma išvada, kad vaizdo galia slypi jo gebėjime aprėpti priešpriešas už amžinojo ir istorinio laiko ribų. Šaltiniai, patvirtinantys atvaizdo egzistavimą, byloja apie jo autentiškumą, kurį nuolat patvirtina stebuklai ir malonės.
Reikšminiai žodžiai: potridentinė katalikybė, graikiška maniera, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Roma, Venecija