Vasilijus Safronovas (PDF)
https://doi.org/10.53631/MIS/2021.9.1
Kas motyvuoja paminklų statybos, jų griūčių ir vėlesnių atstatymų idėjas? Iš ankstesnių tyrimų jau žinome, kad paminklai, kurie patys savaime yra „nebylūs“, tampa „įkaitais“ konkuruojant ideologijoms, keičiantis politiniams režimams, skirtingomis žmonių grupėms bandant primesti savo dominavimą, konfliktuojant atmintims. Šiame straipsnyje siekiama parodyti, kad visi šie veiksniai gali kassyk „įkrauti“ paminklus naujomis reikšmėmis, kurių jo statytojai ir sumanytojai nežinojo arba kurios jiems buvo svetimos. Ir atvirkščiai, sumanytojų paminklams jų statybos metu suteiktos reikšmės ateities kartų gali visiškai nebedominti. Nutrūkus kultūros tęstinumui, pasikeitus politinei situacijai, tos kartos gali suteikti paminklams visai naujas reikšmes, transformuojančias tai, kas „svetima“, į „sava“. Šie argumentai straipsnyje plėtojami rekonstruojant Memelio / Klaipėdos trijų paminklų, iškilusių vėlyvuoju kaizerinės Vokietijos periodu, likimą XX a. kovų dėl atminties kontekste.
Reikšminiai žodžiai: vokiečių nacionalizmas, lietuvių nacionalizmas, kvestionuojama atmintis, praeities pasisavinimas, pakartotinas paminklų naudojimas, atminties tęstinumas, atminties perdirbimas