Gražina Kristina Sviderskytė (PDF)
https://doi.org/10.53631/MIS/2021.9.4
Straipsnyje aptariami jautrūs teisiniai ir etiniai aspektai, susiję su Kaune saugomu transatlantinio Lituanicos skrydžio materialiuoju paveldu, lakūnų asmeniniais daiktais ir ypač lėktuvo liekanomis. Šių vertybių pargabenimas į Lietuvą iškart po 1933 m. liepos 17 d. Vokietijoje įvykusios Lituanicos katastrofos, jų reikšmė ir vyraujanti samprata nagrinėjama heroizmo diskurso ir besiformuojančių heroizmo studijų (angl. Heroism Science) kontekste. Gretinant naujausius archyvinio tyrimo duomenis ir tradicinę herojiniu naratyvu grindžiamą paveldo interpretaciją, sprendžiamas klausimas: kaip amerikiečių privati nuosavybė virto Lietuvos viešuoju paveldu, ir kodėl jai prigijo veikiau relikvijos nei tirtinos istorinės vertybės statusas? Svarstomi trys etapai, kuriais reiškėsi heroizavimo įtaka: 1) prielaidas kūrė pasaulinis technologinis progresas, aviatoriaus įvaizdis nacionalinio herojaus diskurse ir patriotinių idealų steigtis Lietuvoje; 2) po katastrofos vertybės į Kauną perkeltos skubos tvarka, be aiškios strategijos, tik oficialiai suteikus lakūnams tautinių didvyrių statusą; 3) perkėlus vertybes, kolektyvinė atmintis susitelkė Kaune, ir herojinį idealą bei relikvijų statusą lėmė tautininkų, vėliau sovietų ideologiniai kriterijai. Kaip inertišką paveldo sampratą ir būklę įtakos heroizmo studijos ir diskurso kaita, mokslinis pažinimas ir atminties kultūros raida? Heroizavimo aspektas Lituanicos įvairialypę problematiką įtvirtina dar platesniame tyrimų lauke.
Reikšminiai žodžiai: Darius ir Girėnas, herojiškumas, herojizacija, herojinis idealas, herojinis kultas, Lituanica