Laima Laučkaitė (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2017.8.6
Straipsnis analizuoja sovietinį menininkų kolonijų atvejį – Dailininkų kūrybos namus Palangoje, įkurtus 1950 m. Baltijos jūros kurorte. Dailininkų rezidencijos, vadintos „kūrybos ir poilsio namais“, atsirado Sovietų Sąjungoje po Antrojo pasaulinio karo. Jų buvo keletas įvairiose respublikose: Seneže prie Maskvos, Jurmaloje (Latvija), Gurzufe (Krymas), Chostoje (Krasnodaro kraštas), Palangoje (Lietuva). Kūrybos namai priklausė SSRS Dailininkų sąjungai ir buvo finansuojami SSRS Dailės fondo, veikusio Maskvoje, lėšomis. Straipsnyje nušviečiama Dailininkų kūrybos namų Palangoje istorija, jų įkūrimas, vieta, funkcionavimas, finansavimas, kūrybinių grupių sudarymo tvarka, atrankos principai, meninė produkcija. Palangos dailininkų kūrybos namai buvo sovietinio meno institucinės ir ekonominės terpės dalis, kuri menininkų kolonijos utopiją pavertė ideologizuota, biurokratizuota struktūra.
Reikšminiai žodžiai: menininkų kolonija, dailininkų rezidencija, dailininkų sąjunga, Sovietinės Lietuvos menas