Jolita Liškevičienė (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2016.7.2
Šis straipsnis pateikia LDK didiko Mikalojaus Kristupo Chaleckio knygos „Alegorijos“ ikonografinę interpretaciją. Aptariamasis kūrinys nebuvo plačiau tyrinėtas ir analizuotas. Ant vieno Mikalojaus Kristupo Chaleckio „Alegorijų“ knygos egzempliorių, kuris saugomas Ukrainos nacionalinėje mokslinėje bibliotekoje Lvive antraštinio lapo randame provenienciją, paliktą nežinomo skaitytojo: Non lectore tuis opus est sed Apolline libris /Vel teipso q[uo]d ais si tamen ipse scias („Ne skaitytojo tavo knygoms reikia, bet Apolono arba tavęs paties, nes kalbi jei tik pats žinai“). Savo žinute jis perdavė, kad ir ano laikotarpio skaitytojui ši knyga buvo sunkiai suprantama.
Chaleckio knyga tai asmeninių maldų-apmastymų apie Dievą ir Aukščiausiąjį kūrėją rinkinys. Ją 1618 m. Vilniuje išleido Leono Mamoničiaus spaustuvė. Chaleckio literatūrinis kūrinyje pirmą kartą religinės alegorijos pateikiamos nauja literatūrine forma ir mokslininkai ją vertina dėl jos emblemų žanro. Knygą galima priskirti devocinei literatūrai ir privačiam pamaldumui. Spaudinys iškrinta iš to laiko konteksto ir literatūros žanro ne vien dėl dar neįprastos savo formos, bet ir dėl dar neįprasto literatūros žanro, kuris laviruoja tarp emblemos, devocinės literatūros ir tikėjimo išpažinimų.
XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje pamaldumo apmąstymas buvo ryškus literatūrinis reiškinys, kuris dėl emblemų naudojimo įgavo patrauklią teksto ir vaizdo formą. Vilniuje išspausdinta knyga tapo didiko Mikalojaus Kristupo Chaleckio visų studijų ir kelionių, Vakarų Europos literatūros, emblemikos ir to meto galvosenos esencija, pirmąja drąsia, visiškai individualia ir originalia tikėjimo išpažinimo ir jo apmąstymo raiška Lietuvoje. Tai nedidelio formato meditacinio pobūdžio inovatyvios formos religinių apmąstymų spaudinys. Taip pat tai vienas pirmųjų sakralinių emblemų pavyzdžių LDK, parašytų ir pristatytų didiko.
Reikšminiai žodžiai: knyga, LDK, emblemos, devocinė literatūra, privatus pamaldumas