Kristiāna Ābele (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2012.5.1
Latvių meno paroda, surengta 1915 m. Peterburge. 1916 m. panaši paroda surengta Maskvoje. Ji turėjo skatinti latvių kaip nepriklausomos tautos įsitvirtinimą. Būtent „karo teatre“ latvių menas pelnė tarptautinį įvertinimą, siekdamas laimėti latvių kultūrinių ir politinių tikslų pripažinimą. Pirmą sykį antraštė „latvių menas“ skambėjo abiejų Rusijos metropolių periodinėje spaudoje ir už jų ribų, kai Pavelas Ettingeris parašė apie Maskvos parodą anglų The Studio žurnale. Ettingeris teigė, kad istoriškai „dominuojantys vokiški Baltijos provincijų sluoksniai“ engė „latvius“, ir darė išvadą, kad „naujasis latvių menas […] natūraliai negalėjo išvengti vokiečių meno įtakos“, kuria pasižymėjo „net dailininkų, studijavusių Petrogrado dailės akademijoje, kūriniai“.
Šie latvių debiutai už Baltijos krašto ribų susiję su Latvijos dailės skatinimo draugijos veikla. Įkurta 1911 m. Rygoje, ji pasiekė savo veiklos viršūnę tarp Pirmojo pasaulinio karo pradžios ir 1915 m., kai Ryga ištuštėjo dėl evakuacijos ir artėjančio fronto. 1914 m. pabaigoje draugija surinko nemažai kūrinių planuojamam Latvių meno muziejui. 1915 m. kolekcija buvo perkelta į Petrogradą, daugelis jos darbų buvo parodyti minėtose parodose. Tik 1923 m. ji sugrįžo Latviją, kuri tuo metu jau atsirado Europos žemėlapyje kaip nauja valstybė. Kai kurių latvių dailininkų kūriniai buvo „mobilizuoti“ kovai už du priešingus, tarpusavyje kovojančius Latvijos geopolitinės ateities projektus, nes jų kūriniai parodyti ir minėtose Rusijos parodose, ir ekspozicijose KurlandAusstellung (1917) bei LivlandEstlandAusstellung (1918). Šios parodos buvo surengtos Vokietijoje ir turėjo propaguoti monarchistinę provokišką Suvienytos Baltijos kunigaikštystės (das Vereinigte Baltische Herzogtum) idėją.
Reikšminiai žodžiai: parodos, menas ir politika, Rusija, Vokietija, žurnalai