Stella Pelše (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2012.5.4
Latvijos spaudoje pasirodė nemažai straipsnių, skirtų meno ir karo santykiams 1915−1920 m. laikotarpiu. Tapytojas, scenografas ir knygų iliustratorius Niklāvs Strunke labiausiai priartėjo prie futurizmo savo aršiuose manifestuose, paskelbtuose 1917−1918 metais. To laikotarpio straipsniuose apie meną viena svarbiausių temų, be abejonės, buvo negatyvus Vokietijos, jos meno ir kultūros vertinimas, nes vokiečiai, šiuolaikine terminologija tariant, buvo „blogiečiai“, kurių šimtmečius trukęs engėjiškas elgesys Latvijoje ypač iškilo prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui. Nors kai kurie autoriai laikėsi nuosaikesnės pozicijos ir kvietė neišsižadėti Wagnerio, Goethe’s ar Bacho palikimo, kiti buvo žymiai priešiškesni. Skulptorius Gustavs Šķilters, vienas produktyviausiai rašiusių apie meną XX a. pirmoje pusėje, daugeliu aspektų pasmerkė vokiškus elementus, dominuojančius Rygos kultūroje. Jis net tvirtino, kad vokiečiams trūksta skonio, gražių formų, proporcijų, spalvų ir harmonijos pojūčio.
1918 m. susikūrus nepriklausomai Latvijos respublikai modernistiškai nusiteikę dailininkai susibūrė aplink ekspresionistų grupę, pasivadinusią Rygos dailininkų grupe, o karo metų patyrimas virto savotišku katalizatoriumi, paskatinusiu modernios Latvijos tautos ir meno raidą, paremtą ankstesniu antivokišku patosu. 1920 m. įvyko skandalas tarp tradicinės realistinės, akademinės krypties dailininkų ir jaunųjų modernistų. Sumanę išjuokti jaunų dailininkų susižavėjimą naujausiomis srovėmis, du akademikai, figūrinių paveikslų tapytojas Jānis Roberts Tillbergs ir grafikas Rihards Zariņš, surengė parodą-klastotę. Savo sumanymą jie pristatė publikai viešoje paskaitoje, įrodinėdami moderniojo meno degradaciją. Šio įvykio refleksijai spaudoje pasitelkta karo metų retorika, o poetas Edvards Virza savo prieštaringose eilėse net pavadino akademikus meno „bermontininkais“. Trečiajame ir ypač ketvirtajame XX a. dešimtmetyje Pirmojo pasaulinio karo ir nepriklausomybės kovų temos išliko svarbios nacionalinio stiliaus kūrimo ir nacionalinio meno apmąstymuose, tik dabar jos tapo šlovingos praeities kelrodžiais, atvedusiais į dabarties suklestėjimą, saugomą nacionalinės valstybės.
Reikšminiai žodžiai: futurizmas, modernizmas, vokiečių menas, ekspresionizmas, nacionalinis menas