Eduards Kļaviņš (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2012.5.9
Latvijos dailininkai vaizdavo Pirmojo pasaulinio karo sugriovimus bei karines operacijas karo metais ir vėliau. Iškiliausi šios tematikos kūriniai priklauso Jāzepui Grosvaldui, kuris 1915–1917 m. sukūrė šaulius vaizduojančią kūrinių seriją. Ketvirtąjį dešimtmetį Grosvaldą aukštino kaip „nacionalinio epo pradininką“, o jo šaulių serijas vadino kovų už politinę nepriklausomybę vaizdais. Vėlyvojo sovietmečio dailės istorijoje Grosvaldo paveikslus dalinai reabilitavo Skaidrīte Cielava. Grosvaldo kūryba pirmiausia atspindi naujo technologinio karo kasdieninę tikrovę. Grosvalds tarnavo karininku Rygos fronto linijoje 1916 m., tad tiesioginius įspūdžius piešė eskizuose, taip pat vietoje tapė scenas akvarelės ir guašo technika. Grosvalds atmetė tradicinį rusų karo dailininkų stilių, vaizduojantį politiškai svarbių mūšių scenas ar dinamiškas priešų grumtynes, nutapytas XIX a. akademine maniera. Jį traukė charakteringi ekspresyvūs motyvai ir jų deriniai. Šiuo požiūriu jo lakoniškas stilius buvo funkcionalus. Grosvaldo „sintezės“ koncepciją jis išsiugdė studijų Paryžiuje metais. Dailininkas pabrėžė tik tas realybės puses, kurios jam atrodė svarbios, naudojo griežtas linijas, redukuotų spalvų dėmes, supaprastintą chiaroscuro ir vieningą kompozicinę ritmiką. Jo vaizdų savitumas išryškėja palyginus su artimais Vakarų Europos dailės pavyzdžiais: karo temos interpretacija Paryžiaus modernistų kūriniuose, dramatizuotomis vokiečių ekspresionistų karo scenomis ar siurrealistiškai baugiais karo peizažais, sukurtais anglų dailininko Paulo Nasho. Tragiškasis Pirmojo pasaulinio karo aspektas tapo esminiu karo ikonografijos bruožu Grosvaldo pasekėjų darbuose.
Reikšminiai žodžiai: dailininkai, karo peizažas, patriotizmas, šauliai, ekspresionizmo motyvai