Kai Artinger (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2012.5.6
Pirmojo pasaulinio karo metais ir po jo dailėje išpopuliarėjo Kristaus aukos įvaizdis, traktuojamas kaip masinės karo mirties analogas. Žymus britų dailininkas Williamas Orpenas buvo tiesiog apsėstas taip vadinamojo „paprasto kareivio“ motyvo, nes kaip karo dailininkas matė daugybę nukautų karių Vakarų fronto mūšių laukuose. Jis nepraleisdavo progos išreikšti savo nuomonės apie šį motyvą, ypač po karo, o visą karo tematikos kūrybą pašventė „paprato kareivio“ aukos idealizacijai.
Britų ir airių literatūroje nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios nemažai rašyta apie Orpeno kaip oficialaus karo dailininko angažuotumą britų propagandai 1917–1919 m. Tad keista, kad iki šiol nėra tyrimų apie jo obsesiją – t. y. „paprasto kareivio“ mirties paveikslą. Iki šiol dailės istorikai ir kritikai nerado ir neminėjo religinių atgarsių pagrindiniuose Orpeno karo paveiksluose. Šis apmaudus neapsižiūrėjimas ypač stebina, nes jo kūriniai akivaizdžiai panašūs į žymiųjų Renesanso dailininkų Giotto, Michelangelo, Raphaelio kūrinius.
Straipsnyje įrodinėjama, kad ideologiniai poreikiai skatino panaudoti krikščioniškąją aukos ikonografiją „paprasto kareivio“ mirties motyvavimui ir vaizdavimui; šis poreikis kilo ir iš paties motyvo, ir iš asmeninės dailininko „dilemos“. Pastarąją matome visoje Orpeno karo tematikos kūryboje, ypač tuose kūriniuose, kuriuose cenzūra ir propaganda įpareigojo jį legitimuoti mirtį, ir kuriuose jis pats norėjo parodyti mirtį kaip sakralinę auką. Pirmasis pasaulinis karas buvo pirmas industrinis karas, pasižymėjęs apkasų kova ir nuodingų dujų atakomis. Taigi tradicinė karžygiška vertybių sistema tapo beprasmė ir anachronistinė. Naikinimo ir skerdynių skalė pranoko žmogiško suvokimo ribas. Mirtis susvetimėjo, tapo racionalizuotu ir galiausiai industrializuotu žudymu, neatsitiktinai aštuntajame XX a. dešimtmetyje Pirmasis pasaulinis karas buvo paskelbtas pirmuoju holokaustu XX a. totalinių karų amžiuje. Naikinimo mūšiuose kareivis tapo tiesiog daiktu, susvetimėjo iki objekto, iki žmogiškosios medžiagos.
Remiantis trimis pavyzdžiais straipsnyje tyrinėjamos krikščioniškosios ikonografijos funkcijos Orpeno karo tematikos paveiksluose. Ši ikonografija padeda rekonstruoti, kaip dailininkas suvokė „paprasto kareivio“ mirtį ir ką ji reiškė jo kūrybai.
Reikšminiai žodžiai: Kristaus aukos įvaizdis, Didžioji Britanija, atminimo paveikslai, masinė mirtis, krikščioniškoji ikonografija