Mariola Jarczykowa (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2010.4.5
Straipsnyje aptariami tekstai, kuriuose minima XVII a. proginė architektūra. Dažniausiai tai laidotuvių pamokslai. Juose rašoma apie herbus, bažnyčių interjerų apipavidalinimą. Kotrynos Potockos-Radvilienės laidotuvių prakalboje „Amžinybės tiara“ (Tiara wieczności) Augustinas Vitunskis minėjo katafalką puošusius paveikslus ir juos aiškinančius įrašus. Kiti pamokslininkai taip pat pažymėjo prabangią proginę architektūrą, šlovino jos sumanytojus ir rėmėjus, tačiau pabrėžė, kad laidotuvių meninis apipavidalinimas yra laikinas, priešingai amžinam žodiniam pašlovinimui. Kartais spausdinto pamokslo pabaigoje buvo itin išsamiai aprašoma iškilmių eiga ir jų dekoras, pavyzdžiui, „Kristupo Radvilos laidotuvių procese“ (Process pogrzebu Krzysztofa Radziwiłła). Iškilmingose kalbose cituotos emblemos ir vėliavų įrašai, kaip antai „Andriejaus LovcovskioDobeko laidotuvių prakalboje svečiams“ (Przemowa do gości na pogrzebie Andrzeja Łowcowskiego Dobka). Šie laidotuvių iškilmių motyvai kartu su progine architektūra atskleidė ceremonijų programos idėjas. Panaši informacija sutinkama ir kituose šaltiniuose. Pavyzdžiui, korespondencijoje aprašytos vėliavos, kurioms inskripcijas kūrė Saliamonas Risinskis, Danielius Naborovskis ir kt. Taip pat laiškuose pasitaikydavo siūlymų, kaip apipavidalinti šventes ar iškilmingas eitynes. Dauguma laidotuvių aprašymų iškilmingi: jais autoriai siekė įamžinti ceremonijas. Tačiau pasitaiko tekstų, kuriuose šmaikščiai komentuojami atskiri iškilmių apipavidalinimo motyvai. Pavyzdys – Martyno Dzialinskio (Marcin Działyński) rankraštinės eilės, kuriose pasišaipoma iš vienos Radvilos katafalko figūrų Vilniaus bernardinų bažnyčioje.
Reikšminiai žodžiai: Kotryna Potocka-Radvilienė, Kristupas Radvila, herbai, emblemos, meninis apipavidalinimas