Hanna Osiecka-Samsonowicz (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2010.4.8
1677 m. rugpjūtį Vilniaus vaivada, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vicekancleris ir etmonas Mykolas Kazimieras Radvila kartu su žmona Kotryna Sobieskyte iškeliavo į Italiją. Daugiau kaip prieš metus Jonas Sobieskis nusprendė patikėti kunigaikščiui paklusnumo pasiuntinio pas Inocentą XI funkciją. Karaliui, kuriam pasiuntinybės klausimas buvo prestižinis ir skubus, mėgino suteikti svainio kelionei oficialų pobūdį. Tačiau Radvila šią išvyką traktavo kaip esminį pasiruošimą atidėtai paklusnumo pasiuntinybei, kuri galiausiai buvo įvykdyta 1680 m.
Gruodį Radvilos pasiekė Veneciją, po to per Paduvą ir Loretą, kur paaukojo brangius votus, patraukė į Romą. 1678 m. vasario 20 d. kunigaikštis įvažiavo į miestą incognito. Po kelių dienų, lydint kelioms dešimtims karietų, įvyko jo ištaigingas įžengimas, kuriame dalyvavo Prancūzijos ambasados, kardinolo Abiejų Tautų Respublikos globėjo Pietro Vidoni atstovai ir gausi Romos aristokratija. Mieste prie Tibro kunigaikščių pora dalyvavo audiencijose pas popiežių ir daugybėje bažnytinių iškilmių. Nors Radvilos lankymasis Romoje buvo devocinis-turistinis, tačiau kunigaikštis buvo traktuotas kaip „privatus“ Lenkijos karaliaus pasiuntinys. Kunigaikščių pora į šalį ketino grįžti jau kovo pradžioje. Tačiau susirgę jie užtruko Romoje, kurią paliko tik balandžio 2 d. ir į gimtinę grįžo 1678 m. birželį.
Ikonografinių šaltinių, liudijančių Radvilų viešnagę Romoje, nėra. Todėl kunigaikščio ištaigingo įvažiavimo į miestą ir iškilmių aprašymai tuometiniuose memuaruose ir Avvisi di Roma yra ypač vertingi archyviniai šaltiniai, bylojantys iki šiol Radviloms skirtoje literatūroje nepažymėtų įvykių detales. Be to, Lietuvos didiko lankymasis Corte di Roma yra įdomus kultūros ir papročių istorijos fragmentas, įrašytas prabangiame XVII a. Romos pasaulietinių ir sakralinių iškilmių kalendoriuje.
Reikšminiai žodžiai: Jonas Sobieskis, LDK, Roma, diplomatinė istorija, Kotryna Sobieskytė-Radvilienė