Rūta Janonienė (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2006.2.6
Šis straipsnis skirtas stebuklams patirtiems prie Dievo Motinos paveikslo iš Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios ir remiasi 1671 m. Vilniuje išleista stebuklų knyga „Dangiškasis lobynas“, platesniu rankraštiniu stebuklų sąrašu, apimančiu 1662–1771 m. laikotarpį, atvaizdo karūnavimo iškilmių (1750) aprašymu bei kitais šaltiniais. Šiuo metu paveikslas yra Vilniaus arkikatedroje.
Straipsnio autorė atkreipia dėmesį, kad ši publikacija parengta kaip Vilniaus Šv. Mykolo vienuolyno seserų votas. Todėl, visų pirma jame pateikti stebuklai, patirti pačių seserų. Be to, tikslus patirtų stebuklų skaičius yra sunkiai nustatomas, nes jų aprašymai paprastai nurodo paveikslo malones kaip patiriamas „dažnai“, „pastoviai“, „beveik visais atvejais“ ir pan. Pagal paveikslo bei miesto istorijos faktus galima išskirti keturis sąlyginius „Sapiegų Švč. Mergelės Marijos“ „veikimo“ laikotarpius. Iki 1655 m. karo su Maskva aprašyta 10 stebuklų. 1662–1669 m. laikotarpiu užfiksuota 70 stebuklų. Laikotarpiu po oficialaus paveikslo pripažinimo stebuklingu (1670 03 13) iki jo karūnavimo (1750 09 08) užrašytas didžiausias stebuklų skaičius. 1670 m. užrašyti 32 stebuklai, 1671 m. – 63, 1672 m. – 35, 1673 m. – 32 ir 1674 m. – 30. Po paveikslo karūnavimo iškilmių 1750 m. per 20 metų užrašyta tik 12 stebuklų.
Stebuklai gali būti skirstomi į kelias grupes pagal patirtų malonių pobūdį. Didžiausią grupę sudaro stebuklai, susiję su sergančių pavojingomis ligomis išgijimu, stebuklingi gyvybės išgelbėjimai nelaimingų atsitikimų metu ir apsauga nuo gaisrų. Stebuklų aprašymuose dažnai daroma aliuzija į Evangelijų įvykius, o pats stebuklas pateikiamas kaip „Apsireiškimo tęsinys“, kurio tikslas yra ne tik asmens išgydymas ar sugrąžinimas į gyvenimą bet ir paraginimas melstis ir sąmoningai gyventi religinį gyvenimą.
Raktažodžiai: Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčia, katedra, atvaizdas, stebuklas, vienuolės