Aistė Paliušytė (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2006.2.11
Straipsnyje analizuojami iki šiol netyrinėti LDK kanclerio žmonos Onos Kotrynos Sanguškaitės-Radvilienės XVIII a. ketvirtojo ir penktojo dešimtmečio užsakymai skulptoriams Palenkės Bialoje. Darbe aptariamas skulptoriaus profesijos suvokimas, darbo užsakymų ypatumai ir jų socialinis statusas. Straipsnyje siekiama atskleisti XVIII a. LDK skulptūros tradiciją ir išsiaiškinti mažai tyrinėtus klausimus, susijusius su menininkų kūrybos sąlygomis privačiuose miestuose. Šie klausimai analizuojami remiantis anksčiau netyrinėtais dvaro finansiniais dokumentais, t. y. darbo sutartimis ir iždo išlaidomis. Minėti istoriniai šaltiniai daugiausia yra iš XVIII a. ketvirtojo dešimtmečio ir penktojo dešimtmečio pradžios. Tai aktyviausias Sanguškaitės-Radvilienės užsakymų laikotarpis, pasižymėjęs intensyviausia skulptorių kūrybinė veikla.
XVIII a. pradžioje Palenkės Bialoje, kurią valdė Sanguškaitė-Radvilienė, dirbo daugiau nei dešimt skulptorių. Lipdytojai kūrė įvairių technikų ir žanrų kompozicijas. Be to, jie itin pasižymėjo kaip dekoratoriai. Todėl jų veikla darė įtaką viso regiono meno raidai. Meistrai mokė mokinius, atrinktus iš jų kilmingosios šeimininkės pavaldinių. Menininkai dirbo Palenkės Bialoje ir kituose LDK miestuose, kuriuos valdė kanclerio žmona.
Lyginant su kitomis menininkų ir amatininkų grupėmis, neteko pastebėti, kad skulptorių socialinis statusas būtų buvęs nevienodas ar išskirtinis, nors kai kurie šios profesijos atstovai buvo gerai apmokami ir vertinami. Dvaro dokumentuose skulptoriai ir tapytojai kartais vertinami kaip užsakymų vykdytojai, skirtingai nuo kitų amatininkų.
Tyrinėdami skulptorių veiklą Palenkės Bialos mieste, neradome tokios įtampos tarp didikų dvaro ir miesto, kuri egzistavo kituose moderniosios Europos kraštuose. Palenkės Bialos skulptoriai, kaip ir kitos menininkų grupės, nesukūrė cecho kaip institucinės alternatyvos dvarui. Kūrybingų menininkų grupės visų pirma telkėsi savininko dvare tiesiogiai dalyvaujant Sanguškaitei-Radvilienei, kuri buvo svarbiausia meno užsakovė mieste.
Daugumos Palenkės Bialos skulptorių veikla tiesiogiai priklausė nuo miesto savininko ekonominės padėties. Menininkų darbo sąlygos privačiame mieste turėjo savo ypatumų. Dėl ryšio su didikų dvaru jų darbo sąlygos buvo panašios į menininkų, dirbusių kitose, su miesto erdve nesusijusiose valdose, darbo sąlygas. Kita vertus, esamos miesto sąlygos sudarė galimybes intensyvesnei, įvairesnei ir įtakingesnei meninei veiklai. Tą liudija Palenkės Bialos skulptorių istorija XVIII a. ketvirtajame ir penktajame dešimtmetyje.
Raktažodžiai: LDK, Ona Kotryna Sanguškaitė-Radvilienė, dvaras, didikai, menininkai