Александр Ярошевич (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2006.2.4
Vienas įspūdingiausių senosios Baltarusijos skulptūros pavyzdžių yra Volpos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios didysis altorius. Jo cokolyje išraižytas herbas reprezentuoja kūrinio užsakovą – LDK pakanclerį Kazimierą Leoną Sapiegą (1609–1656), LDK kanclerio Leono Sapiegos (1557–1633) sūnų. Altoriuje, greta šv. Jono Krikštytojo, neatsitiktinai pavaizduotas šv. Kazimieras – fundatoriaus globėjas. Šį šventąjį Jogailaitį itin gerbė visa Sapiegų giminė.
Remiantis Kazimiero Leono Sapiegos biografijos faktais, labiausiai tikėtina, kad Volpos bažnyčios altorius pastatytas 1633–1643 m. 1634 m. sukurtas ir šoninio altoriaus relikvijorius. Į dabartinę vietą altorius perkeltas 1773–1776 m. XVII a. ketvirtame dešimtmetyje dailininkų dirbtuvė, įrengusi didįjį altorių, tikriausiai sukūrė ir baroko stiliaus Rožinio Dievo Motinos altorių šoninėje koplyčioje.
Didžiojo altoriaus dekoratyvinės detalės liudija vokiečių drožybos mokyklos įtaką. Jos svarbiausi centrai Abiejų Tautų Respublikoje buvo Gdanskas ir Krokuva. Pavyzdžių, liudijančių Sapiegų ryšius su Krokuvos dailininkais, yra keletas. Kazimieras Leonas Sapiega užsakė Krokuvos meistrams Zietelos bažnyčios portalą (1646). Leono Kazimiero Sapiegos brolio Kristupo Sapiegos (m. 1631) epitafiją suprojektavo Costante Tencalla, o nukalė Sebastianas Sala. Mažytės skulptūros Volpos bažnyčios altoriaus šoninių kolonų ašyse primena vėlyvesnį Tencallos darbą – Zigmanto Vazos koloną Varšuvoje.
XVII a. pirmoje pusėje Sapiegos pastatydino šventovių daugiau nei kitos LDK didikų giminės. Leonas Sapiega parėmė bažnyčių statybas Ružanuose (1617), Čerėjoje (1604), bernardinių vienuolyną Vilniuje (1594) ir karmelitų Bialyničuose (1624). Kazimieras Leonas Sapiega baigė statydinti tėvo funduotas šventoves ir steigė naujas: rėmė jėzuitų rezidencijos statybas Brastoje ir Naugarduke, karmelitų – Bialyničuose, Laterano kanauninkų – Slanime, fundavo kartūzų vienuolyną Biarozoje, bernardinų – Drujoje, steigė bažnyčias ir cerkves.
Bažnyčių altorių polichromija juodos ir aukso (sidabro) spalvos deriniu ir medžio statulos atsiranda tik Kazimiero Leono Sapiegos statydintose bažnyčiose: Volpoje, Zieteloje, Berazine, Čerėjoje, Cimkavičuose. Be Sapiegų funduotų bažnyčių, juodai dažyti altorių būta taip pat Barysave, Sokoline, Ziupronyse, Myriuje ir Budslave.
Biarozos kartūzų bažnyčia, funduota Kazimiero Leono Sapiegos, baigta statyti karo su Maskva metu. Tuomet per suirutę nemažai svetimšalių meistrų pasitraukė iš LDK ir juos pakeitė vietiniai. Biarozos bažnyčios skulptūros tipologiškai panašios į dviem skulptūras Zietelos bažnyčioje, kurią 1646 m. taip pat pastatė Kazimieras Leonas Sapiega. Supaprastintos, statiškos Biarozos bažnyčios skulptūrų formos liudija, kad jas sukūrė ne Volpoje dirbę, o vietiniai meistrai.
Raktažodžiai: Baltarusija, bažnyčios, cerkvės, altoriai, Abiejų Tautų Respublika, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė