Aušra Baniulytė (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2006.2.5
Straipsnyje aptariamas miesto meno ir kultūros itališkojo aspekto formavimasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) veikiant vienai iš Lietuvos didikų giminių – Pacams. Pacai pasiekė savo viešpatavimo kulminaciją karaliaus Mykolo Kaributo Višnioveckio valdymo laikotarpiu ir reikšmingai prisidėjo prie Abiejų Tautų Respublikos politikos XVII a. antroje pusėje. Vienas iš išskirtinių Pacų šeimos bruožų buvo jų tariamas genealoginis ryšys su Florencijos patricijų šeima Pazzi. Ši tariama giminystė pirmą kartą paminėta XVII a. pirmoje pusėje ir turėjo didelę įtaką Pacų politinei ir kultūrinei orientacijai. Geriausiai ją išreiškė Pacų santykiai su Medičių dvaru, ypač su Toskanos didžiuoju kunigaikščiu Kozimu III ir Šventuoju Sostu.
Pacų „itališkos kilmės“ genealoginė propaganda pasireiškė XVII a. šiai giminei skirtoje panegirikos literatūroje ir vaizduojamajame mene. Šv. Marijos Magdalenos deʼ Pazzi, tariamos jų giminaitės, atvaizdą galima rasti visuose pagrindiniuose Pacų fundacijose: Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje, Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčioje, taip pat Pažaislio kamaldulių vienuolyno Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje. XVI a. išpopuliarėjusį Pater Patriae įvaizdį, kurį pamėgo Radvilų šeima, baroko laikotarpiu papildė „krikščioniškojo riterio“ idėja. Šį įvaizdį galima rasti 1575 m. Torkvato Taso parašytoje herojinėje poemoje „Gerusalemme liberata“ po 1571 m. Lepanto pergalės. Lietuvoje „krikščionį riterį“ geriausiai įkūnijo LDK didysis etmonas Mykolas Kazimieras Pacas. Jis pasižymėjo mūšiuose su Osmanais, ypač 1673 m. mūšyje prie Chotino. Šis istorinis ir literatūrinis krikščionio riterio įvaizdis taip pat išreiškė Pacų itališkus užmojus, nes šis istorinis ir literatūrinis motyvas buvo būdingas ir Pacų tariamų giminaičių, Florencijos didikų Pazzi giminės, genealogijai.
Greta Pacų funduotų barokinių bažnyčių ir vienuolynų, jų šeimos klestėjimą atspindėjo ir rūmų bei dvarų statyba. Šie barokiniai statiniai, pasižymintys tuo metu gana modernia erdvine raiška, pakeitė Lietuvos miestų architektūros vaizdą. Kita vertus, tariama itališka Pacų kilmė, jų glaudūs ryšiai su „protėvių“ žeme, Italija, ir palankus požiūris į visus užsieniečius pritraukė daugybę italų menininkų, amatininkų ir pirklių, kuriems Vilnius tapo svarbiu prekybos centru, panašiu į Varšuvą ir Krokuvą Lenkijoje, ypač svarbiu Italijos prekybai su Rusija ir Ukraina. Italai aktyviai dalyvavo religiniame, kultūriniame ir socialiniame gyvenime, darydami įtaką to meto miesto visuomenei. Taigi, Pacų didikų giminės dominavimas tapo Vakarų Europos kultūros poveikio akstinu, lėmusiu baroko stiliaus bruožų turinčio miesto meno atsiradimą Lietuvoje.
Raktažodžiai: Abiejų Tautų Respublika, Pacai, architektūra, Radvilos, Osmanai