Dorota Wereda (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2006.2.13
Vakarinėje Brastos vaivadijos dalyje XVIII a. 29 miestuose egzistavo 41 unitų parapija. Vakarinė vaivadijos dalis priklausė Vladimiro-Brastos vyskupijai (apie 210 parapijų), o rytinė – Pinsko vyskupijai (apie 173 parapijos). Kiekvienos parapijos pagrindas buvo patronato teisė. Tai buvo rinkinys nurodymų, susijusių su nuosavybės teise pagal kanonų teisės kodeksą ir į kurį nesikišo valstybės įstatymai. Aptariamoje teritorijoje 21 (51%) miesto parapijos patronato teisė priklausė valdovui, vienos parapijos priklausė Lucko katalikų vyskupijos vyskupui, o likusiuose miestuose didikų giminėms ir bajorams.
Aptariamame regione vyravo medinė architektūra. Tai buvo vyraujančios visuomeninės-ekonominės situacijos atspindys. XVIII a. tarp Unitų Bažnyčios tikinčiųjų beveik nebuvo bajorijos, parapijos buvo negausios, o dvasininkus dažnais atvejais išlaikydavo viena giminė. Pagrindinė statybų medžiaga buvo medis, lengviausiai gaunamas ir apdirbamas bei pigiausias. Nepatvarumas (dažni gaisrai) arba tiesiog laikinumas, lydintis medinę architektūrą, lėmė, jog dailidžių technikoje trūko ambicingų sprendimų. Vargingiems ir neišsilavinusiems žmonėms šventovė visų pirma turėjo atlikti funkciją, o tam tiko ir paprastos neįmantrios medinės cerkvės.
Tarp labiausiai architektūra išsiskiriančių cerkvių pažymėtinos Radvilų statytos (Dokuduvas, Hana, Slavatyčės).
Vakarinėje Brastos vaivadijos dalyje buvo pastatytos 5 (12%) mūrinės cerkvės Palenkės Bialos, Brastos (Šv. Mikalojaus), Mendzyžeco (Šv. Mikalojaus, Šv. Petro ir Pauliaus) ir Kodenio (Šv. Dvasios atsiuntimo) miestuose.
Brastos Šv. Mikalojaus cerkvė atliko katedros funkcijas ir, kaip teigiama, jos viduje buvo pasirašyta Brastos bažnytinė unija. Seniausia mūrinė cerkvė aptariamame regione buvo Sapiegų giminės žemėse Kodenyje statyta Šv. Dvasios atsiuntimo cerkvė. Radvilų funduota Palenkės Bialos cerkvė visų pirma iškilo kaip būtinybė tinkamai pagerbti pal. (tuo metu) Juozapato relikvijas.
Kiekvienoje cerkvėje buvo nuo keleto iki keliasdešimt ikonų. Patronato teisė leido propaguoti fundatorių asmenines vizijas. Sapiegų patronuojamose cerkvėse buvo platinamas vyskupo Juozapato Kuncevičiaus kultas.
Brastos vaivadijos unitų cerkvėse matomas Vakarų kultūros asimiliacijos procesas, lėmęs unitų cerkvių supanašėjimą su katalikų bažnyčiomis. Pastatų išvaizda, ypač Radvilų žemėse, ne tik patvirtina šias tendencijas, bet ir parodo šių procesų iniciatorius.
Turtingesnės architektūros cerkvės būdavo statomos privačiuose miestuose. Puošniau įrengtos (altoriai, ikonos) būdavo karališkųjų miestų prie pagrindinių susisiekimo taškų cerkvės. Mūrinių cerkvių statybų analizė patvirtina tezę, jog išskirtinių unitų cerkvių statyba būdavo inicijuojama asmenų, esančių už plebėjiško žmonių rato ribų.
Raktažodžiai: unitų bažnyčia, didikai, Radvilos, medinė statyba, Juozapatas Kuncevičius