Auksė Ka1adžinskaitė (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2006.2.8
Straipsnyje aptariamas XVIII a. Vilniuje veikusių religinių brolijų vaidmuo meno mecenatystės srityje ir jų įtaka taip vadinamai „Vilniaus meno rinkai“. Kadangi brolijų istorija ir veikla yra mažai tyrinėta sritis, šio darbo autorė siekė nustatyti religinių brolijų skaičių Vilniuje, išaiškinti jų pavadinimus bei bažnyčias ir koplyčias, kuriose jos veikė. Tyrimo metu buvo sudarytas Vilniuje veikusių brolijų sąrašas. Sąraše pateikiama informacija apie jų pavadinimus ir veikimo vietas. Dauguma pirmųjų brolijų, įkurtų XV–XVII a., savo veiklą tęsė ir XVIII a., kuriam ir skiriamas pagrindinis dėmesys šiame straipsnyje. Vilniuje veikusių brolijų pobūdis ir funkcijos buvo tokios pat kaip ir Vakarų Europoje. Tinkamam religinės bendruomenės veikimui reikėjo turėti savo maldos vietą. Visi brolijos nariai privalėjo skirti aukas bendrai prižiūrimos maldos vietos aprūpinimui atvaizdais ir puošybai, t. y. altoriaus ar koplyčios statybai, jos puošybai ir liturginiams reikmenims. Maldos vietos išvaizda buvo svarbi formos ir turinio požiūriu. Tam tikrai kadencijai išrinkti vyresnieji brolijos nariai buvo atsakingi už menininkų samdymą ir jų darbo priežiūrą. Darbai buvo finansuojami iš brolijos lėšų, o nariai privalėjo aukoti tam tikrą sumą. Kadangi trūksta išlikusių istorinių šaltinių, straipsnyje remiamasi brolijų meno užsakymų analize. Autorė siekė nustatyti, kurios Vilniaus brolijos XVIII a. samdė vietinius menininkus altorių ir koplyčių puošybai. Straipsnyje taip pat aptariami užsakymus gavę menininkai ir architektai, jų darbai ir gautas atlygis. Vilniaus brolijos samdė garsius vietos meistrus, pavyzdžiui, architektus Johaną Christophą Glaubitzą, Abraomą Würtznerį ir Pranciškų Hoferį, skulptorių Hedelį, tapytoją Juozapą Jermaševskį ir kitus. Tyrimo metu autorė nustatė 56 brolijas, veikusias Vilniuje XVIII amžiuje. Remdamiesi daugelio Vilniuje veikusių brolijų pateiktais duomenimis ir išlikusiais menininkų samdymo dokumentais, darome išvadą, kad tokios religinės miesto gyventojų draugijos svariai prisidėjo prie Vilniaus miesto architektūrinio ir meninio kraštovaizdžio formavimo. Išlikę dailininkų samdymo pavyzdžiai liudija meno užsakymų mastą ir atskleidžia reikšmingą religinių brolijų vaidmenį XVIII a. Vilniaus meno rinkoje.
Raktažodžiai: meno mecenatystė, bažnyčios, altoriai, menininkai, užsakymai