Ewa Łomnicka-Żakowska (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2006.2.9
XVIII a. pirmaisiais dešimtmečiais Abiejų Tautų Respublikoje, intensyvėjant knygų leidybai, pradėjo sparčiai daugėti iliustracinės grafikos. XVIII a. pirmos pusės spaudinių tematika buvo įvairi: leista politinė, istorinė, religinė ir panegirinė literatūra, taip pat kalendoriai ir kasdienio gyvenimo vadovai. Leidinių gausėjimas ir jų temų įvairovė skatino iliustracijų poreikį.
Spaudinių iliustracijas kūrė vietiniai raižytojai. Jie patys retai turėjo grafikos dirbtuves, dažniausiai dirbo vienuolynuose, kolegijose ir universitetuose. Raižinius užsakinėjo vienuolynai, kolegijos, universitetai, kartais valdovas, taip pat aukšto rango dvasininkai ir pasauliečiai. Raižytojų dirbo įvairiuose Abiejų Tautų Respublikos miestuose: Krokuvoje, Varšuvoje, Poznanėje, Liubline, Zamoscyje, Lvove ir Vilniuje.
XVIII a. Lenkijos ir Lietuvos valstybės vietinių raižytojų kūriniuose vyravo religinės temos: vaizduoti šventųjų atvaizdai, jų gyvenimo ir kankinystės scenos. Kompozicijas dažnai papildė alegoriniai ir simboliniai motyvai. Fonuose taip pat raižyti bažnyčios ir vienuolynai, miestų architektūros fragmentai arba gamtovaizdžiai. Religines kompozicijas dažnai rėmino architektūros motyvai. Kompozicijose vyravo rokoko ornamentika. Daugelis XVIII a. religinių iliustracijų buvo gausiai užpildytos įvairiais motyvais ir kūrė horror vacui įspūdį.
Straipsnyje pristatomi kelių XVIII a. pirmos pusės Vilniaus raižytojų kūriniai: Pranciškaus Vaclovo Balcevičiaus („Šv. Jonas Nepomukas“, „Pal. Juozapas Kalasantas“, „Šv. Justinas“, „Šv. Petras Regalatas“, „Nekaltai Pradėtoji Švč. Mergelė Marija“, „Šv. Kazimieras“), Jono Anupro Piotrovskio („Stebuklingo Čašnikų Jėzaus atvaizdo“ kelios versijos, „Šv. Antanas Paduvietis ir šv. Jonas Nepomukas“, „Kompozicija su šv. Augustino ir šv. Ignaco Lojolos atvaizdais“, „Ružanystoko Dievo Motina“) ir Mikalojus Čaplinskio („Šv. Ignacas Lojola“, „Maloningoji Dievo Motina“, jam priskiriami raižiniai „Trakų Dievo Motina“ ir „Šv. Viktoras Kankinys“).
Palyginus Vilniaus raižytojų kūrinius su kituose Abiejų Tautų Respublikos miestuose sukurtomis iliustracijomis, matyti, kad Vilniaus raižytojams būdingas siužetiškumas, taip pat gausios ir įvairios ornamentinės puošmenos. Daugelio XVIII a. Vilniaus raižinių forma yra primityvi, bet piešinys detalus. Prasminių ir dekoratyvinių motyvų gausa juose savitai įtaigi.
Raktažodžiai: Abiejų Tautų Respublika, raižytojai, šventųjų atvaizdai, Pranciškus Vaclovas Balcevičius, Jonas Anupras Piotrovskis, Mikalojus Čaplinskis