Ольга Горшковоз-Баженова (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2006.2.12
Straipsnyje pateikiami Minsko ir Varšuvos archyvuose rasti duomenys, susiję su kunigaikščio Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės (1702–1762) laikų menine bei socialine istorija. Dvaro dailininkai pradėti telkti 1735–1740 m., formuojantis atskirai M. K. Radvilos valdai. Pagrindinė meistrų grupė būrėsi kunigaikščio valdos sostinėje Nesvyžiuje. Jos branduolį sudarė kūrėjai, perėję į M. K. Radvilos dvarą iš jo motinos Onos Kotrynos Sanguškaitės-Radvilienės (1676–1746) aplinkos. Sanguškaitė-Radvilienė kvietė žinomus meistrus: Johaną Konradą Blancką, Džiovanį de Fulchį, Johaną Benediktą Hofmaną. Kontraktas su kiekvienu iš meistrų numatė dviejų-trijų mokinių apmokymą.
Tarp M. K. Radvilos užsakymus vykdančių meistrų išsiskyrė keturios grupės. Gausiausia iš jų buvo Nesvyžiaus grupė, kurią sudarė 10 žmonių: Ksaveras Dominykas Heskis, Juozapas Ksaveras Heskis, Kazimieras Liutnickis, Stanislovas Mikolajevskis, ir Sveržanio fajanso manufaktūros dekoratoriai: vokietis Küntzelmanas, Motiejus, Jonas, Tomas. Kita kunigaikščio dailininkų grupė buvo įsikūrusi Žulkvėje, buvusioje etmonų Žulkevskių-Sobieskių valdoje Ukrainoje. Žulkvės grupę sudarė 6 žmonės. Šios dvi dailininkų grupės dažnai dirbdavo kartu, vadovaujamos K. D. Heskio. Buvo dar viena – Kopysės grupė, kurią sudariusių dailininkų vardai nėra žinomi.
Toks didelis nuolat dvare dirbusių vieno mecenato globojamų dailininkų skaičius buvo gana retas reiškinys XVIII a. viduryje. Tiek dailininkų neturėjo nei kunigaikščio motina Sanguškaitė-Radvilienė, nei brolis Jeronimas Florijonas Radvila, nei dauguma kitų didikų.
Dailininkų rengimo sistema panašėjo į seną cechinę sistemą – kiekvienas kunigaikščiui dirbęs meistras privalėjo išmokyti savo amato du mokinius. Šie, pradėję mokslus, apsigyvendavo meistro namuose. Mokiniai dailės mokymui buvo atrenkami iš M. K. Radvilos valdose gyvenusių smulkių bajorų šeimų. Gabių jaunuolių tarp valdinių paprastai ieškodavo kunigaikščio administratoriai.
Kunigaikščio dailininkai naudojosi kunigaikščio juridine apsauga ir užsidirbdavo pragyvenimui, atlikdami jo užsakymus. Visi Radvilų dailininkai gaudavo nuolatinį atlyginimą pinigais ir natūra, taip pat užmokestį už konkretų užsakymą. Be to, meistrai galėdavo būti ypatingai kunigaikščio apdovanoti – gauti žemės sklypus, namus ir t.t. Dailininkai dirbdavo griežtai kontroliuojami kunigaikščio ir pagrindinis jų siekis buvo kuo tiksliau atlikti jo užsakymus.
Raktažodžiai: Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė, Ona Kotryna Sanguškaitė-Radvilienė, Nesvyžius, Žulkvė, Palenkės Biala