Mika Iwama (PDF)
https://doi.org/10.53631/MIS/2023.14.4
Nuo XIX a. vidurio atvėrusi savo sienas likusiam pasauliui Japonija aktyviai įsisavino Vakarų kultūrą – ne tik literatūros ir dailės stilius, bet ir religiją, sparčiai modernizavosi. Dėl nepakankamo krikščionybės ir vakarietiškosios klasikos pagrindų pažinimo Taishō laikotarpio (1912–1926) Japonijos dailė pasižymėjo nukrypimais nuo vakarietiškų normų. Ypač įdomūs 1914 m. sukurti Ryūsei Kishida religiniai paveikslai, perteikiantys krikščionybės ir Europos dailės recepcijos to laiko japonų dailėje savitumą. Tušu ant popieriaus sukurtoje „Žmonijos siekių studijoje“ Kishida referavo į Blake’o kūrybą ir savitai pavaizdavo Adomą, Ievą, Kainą ir Abelį. Savo kūrinyje jis šlovino Ievos moteriško kūno vaisingumą, susijusį su gamtiniu žemės įvaizdžiu. Žemiau pavaizduotas kūnas, susijęs su Adomo gimimu ir Abelio nužudymu, simbolizuoja gamtos materialumą, kuris lemia kūno išnykimą. Kishida manė, kad gamtinės savybės ir gimtoji nuodėmė tiesiogiai susijusios, nes jos abi atneša naują g yvybę ir kartu lemia neišvengiamą mirtį. Ciklinis žemės vaizdinys jo kūryboje perteikia gamtos ir gimtosios nuodėmės reikšmę. Be to, Kishidai gimtoji nuodėmė atrodė teigiamas dalykas, nes jos sukeltas dvasinis konfliktas skatina vidinį augimą, o gamta tuo požiūriu vaidina teigiamą vaidmenį, nes suteikia medžiagos meninei kūrybai. Apmąstydamas savo, kaip menininko, įvaizdį, Kishida pavaizdavo Kainą, kuris dirba žemę ir grumiasi su savo prakeiksmu.
Kishidos įsitikinimas, kad nuodėmė ir gamta turi kelialypę prasmę, sieja jį su Shirakabos mokykla. Toks požiūris buvo vienas iš būdingų XX a. antrojo dešimtmečio japonų literatūrinio romantizmo bruožų. Mokykla šlovino Blake’ą kaip jų humanizmo atstovą. Kishida rėmėsi Blake’o kūrybą kaip mokykloje įg yto religinės raiškos supratimo modelį, ir Kishidos religiniai paveikslai, iliustruojantys ankstyvojo Taishō laikotarpio literatūrinę mintį, gerai perteikia japonų XX a. antrojo dešimtmečio krikščionybės suvokimą, susijusį su moderniomis romantinės meilės ir individualizmo sampratomis.
Reikšminiai žodžiai: modernusis japonų krikščioniškasis menas, Taishō periodas, Shirakaba mokykla, Ryūsei Kishida, William Blake