Gabrielė Radzevičiūtė (PDF)
https://doi.org/10.53631/MIS/2023.14.7
Straipsnyje analizuojama kairiųjų pažiūrų menininkų darbų ir idėjų migracija iš Veimaro Respublikos į tarpukario Lietuvos dailę. Ši perspektyva leidžia giliau pažvelgti į socialiai ir politiškai angažuotos dailės raidą nepriklausomoje Lietuvoje, plėtotą jaunosios kartos kairiųjų pažiūrų dailininkų, kurie pradėjo reikštis XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje ir ketvirtojo dešimtmečio pradžioje. Straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai vokiečių kairiųjų dailininkų kūrybinio palikimo sklaidos būdai ir priežastys, siekiant išryškinti šio reiškinio sudėtingumą ir problemišką jo recepciją tarpukario Lietuvos meno lauke. Analizuojant įvairių Lietuvos kairiosios grafikos menininkų kūrybą, siekiama parodyti, kokie menininkai ir idėjos buvo populiariausi ir kaip tai koreliavo su to meto visuomenės kultūriniais, socialiniais, ekonominiais ir politiniais pokyčiais. Ne mažiau svarbu išryškinti kairiųjų vokiečių dailininkų agitacinio meno sklaidos Lietuvos dailės scenoje problemas, atkreipiant dėmesį į jo įtaką sovietų Lietuvos propagandiniam menui.
Reikšminiai žodžiai: kairiųjų pažiūrų dailininkai, tarpukario Lietuva, Veimaro Respublika, socialinė kritika, sovietinė propaganda