Karolina Bukovskytė (PDF)
https://doi.org/10.53631/MIS/2022.11.5
Vilniaus misionierių Viešpaties Žengimo į Dangų bažnyčioje buvęs, o dabar Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejuje saugomas Kristaus veido atvaizdas yra vienas vadinamųjų ne rankų darbo Jėzaus atvaizdų, tiksliau – jų kopijų. Jis, kaip ir kitos Acheiropitos, nors sukurtas žmogaus, traktuojamas kaip stebuklingu būdu atsiradęs Dievo buvimo įrodymas.
Šį kūrinį sudaro trys vienas kitą papildantys beveik vienodos reikšmės segmentai. Pirmasis, vertikalus, kvadratui artimas, stačiakampis paveikslas – kaltinė vario skarda, ant kurios aliejiniais dažais nutapytas Jėzaus išbalusio veido ovalas tamsiame fone. Jo apačioje įkomponuota šviesių įrašo eilučių juosta, t. y. antrasis paveikslo analizei reikšmingas dėmuo. Vis dėlto šiame darbe svarbiausias trečiasis – gausios ikonografijos platus, iškilus, šviesus, blizgus kalstyto sidabro rėmas; pagal stilistiką ir ikonografinius elementus prie Kristaus veido atvaizdo jis pritaisytas bene šimtmečiu vėliau, nei buvo sukurtas pats paveikslas, pagamintas XVIII a. I ketv. Vilniaus auksakalio Johano Fridricho Šemniko.
Pagrindinis straipsnio tikslas – įrodyti, kad Vilniaus Acheiropitos rėmas prilygintinas relikvijoriui, nes gamintas bandant atliepti atvaizdo-relikvijos sumanymą, todėl yra ne vien tik dekoro elementas, veikiau komentaras ne rankų darbo atvaizdui.
Reikšminiai žodžiai: Kristaus veidas, Acheiropita, rėmas, dekoras