Milda Adomonytė (PDF)
https://doi.org/10.53631/MIS/2021.10.3
Nors Pirmosios Lietuvos Respublikos modernios architektūros fenomenas sulaukė gausaus tyrėjų dėmesio, moderni sakralinė architektūra kaip tipologinė grupė, be keleto pavienių objektų, liko tyrėjų paraštėse. Straipsnyje per architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotų ir statytų bažnyčių proceso atvejį siekiama išryškinti, kokie sakralinės architektūros bruožai Pirmojoje Lietuvos Respublikoje gali būti vertinami kaip modernūs – t. y. grindžiami naujomis idėjomis. Tikslui pasiekti pasitelkiamas proceso analizės metodas, tyrimas atliekamas remiantis XX a. 3–4 dešimtmečių viešojo diskurso liudijimais, natūroje išlikusių objektų ir archyvinių šaltinių tyrinėjimu.
Reikšminiai žodžiai: modernioji architektūra, sakralinė architektūra, Pirmoji Lietuvos Respublika, architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, proceso analizė