Giedrė Jankevičiūtė (PDF)
https://doi.org/10.53631/MIS/2021.10.8
Straipsnyje siekiama rekonstruoti amžininkų dailės kūrinių įsigijimo dviem stambiausiems Lietuvos muziejams strategiją Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu, t. y. 1939–1944 m., atskleidžiant politinių aplinkybių įtaką kūrinių pasirinkimą lėmusiems žiuri sprendimams. Aptartas 1940 m. Vytauto Didžiojo Kultūros muziejuje Kaune suformuotas vilniečių dailininkų kūrinių segmentas, žydų menininkų kūrinių pirkimai sovietinio režimo metais, stambesnieji Kauno ir Vilniaus muziejų pirkiniai sovietų ir nacių okupacijos metais. Atkreiptas dėmesys, kad nelietuvių vilniečių menininkų kūriniai jau 1940 m. buvo įvertinti kaip integrali Lietuvos kultūros paveldo dalis. Tai lėmė, kad lenkų dailininkų kūrinių įsigyta ne tik sovietų, bet ir nacių okupacijos laikotarpiu, tokiu būdu solidarizuojantis su marginalizuotais kolegomis ir suteikiant jiems bent minimalią materialinę paramą. Visgi tyrimo pabaigoje prieinama išvados, kad visą aptariamą laikotarpį prioritetas akivaizdžiai buvo teikiamas lietuvių dailininkų kūrybai. Vilniaus atveju šį prioritetą papildomai lėmė pastangos sulietuvinti istorinę sostinę.
Reikšminiai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas, dailė, kolekcionavimas, Lietuva, naciai, nacionalizmas, nacionalinis rinkinys, okupacija, sovietai, Vilnius