Vilius Ivanauskas (PDF)
https://doi.org/10.53631/DIS/2017.8.9
Kultūros elitas sovietmečiu aktyviai dalyvavo sovietizacijos politikoje. Kūrybinės sąjungos, tokios kaip Rašytojų sąjunga, nebuvo vien profesinės organizacijos: jos privalėjo prisidėti prie visuomenės indoktrinacijos; atsižvelgdamos į oficialiuosius ideologinius reikalavimus jos nuspręsdavo, kas yra „tikrasis“ rašytojas, dalyvavo nustatant socialistinio realizmo ribas literatūros lauke. Sovietiniai rašytojai buvo viešai žinomi ir populiarūs visuomenėje asmenys. Jų vaidmuo ir statusas tuometinėje sistemoje buvo ypač svarbus, nes jie aktyviai skleidė sovietinės ideologijos vertybes bei sovietų valdžios pasiekimus. Šis straipsnis nagrinėja, kaip praktiškai literatūriniame gyvenime reiškėsi etninis partikuliarizmas, kokie buvo pagrindiniai jo etapai, specifika ir svarbiausios figūros. Nagrinėjama, kaip sovietinė Lietuva, būdama viena iš sovietinių respublikų, užtikrino nacionalinės ideologijos sklaidą bei kaip ši sklaida sutapo su vietinio kultūros elito kūrybos ir veiklos trajektorijomis. Straipsnis parodo, kaip postalininiu laikotarpiu kultūriniam isteblišmentui priklausantys rašytojai užsitikrino daugiabriaunį santykį su sistema, kaip jie dalyvavo nacionalinės ideologijos sklaidoje, kaip rašytojus veikė politinės kontrolės instrumentai ir nacionaliniai procesai. Skirtingų kartų rašytojų kūrybinės veiklos analizė leidžia konstatuoti augančius etninius (lokalius) interesus bei didėjantį atstumą tarp oficialiųjų tikslų ir kultūrinio visuomenės sluoksnio kasdienybės.
Reikšminiai žodžiai: sovietizacija, kūrybinės sąjungos, etninis partikuliarizmas, nacionalinė ideologija